BLOGas.lt
Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nekenčiu virtuvės

2011-12-27

Kūčiukai

Tema: Duonkepė, Kūčios, SausainiaiJūratė @ 12:21

PRIEŠISTORĖ

Šiemet pirmą kartą kepiau kūčiukus. Nors pas mus tai mamos darbas, bet norėjau pabandyti ir aš. Toks mano ir bandymas… Kaip žinia, su mielinėm tešlom aš sunkiai prasidedu, tai “nusirašau” į tingines ir labai mielai visą tą reikalą palieku duonkepei. Pasirinkau visų išliaupsintuosius kūčiukus iš Žaidimų aikštelės, tik pora šaukštų mažinau cukraus kiekį ir tikrai buvo pakankamai saldūs - man kaip tik. Gaunasi nekieti, jei norisi traškių, gal reiktų dar mažinti temperatūrą. Labai skaniai kramsnojasi, o ypatingai pirmąją dieną, tik ką iškepti nyksta žaibiškai… Taigi rekomenduojama dviguba ar bent jau pusantrinė porcija :)

RECEPTAS (man gavosi 3 skardos)

  • 200 ml vandens;
  • 2 v. š. aliejaus;
  • 4 v. š. cukraus;
  • 1/2 a. š. druskos;
  • 450 g miltų;
  • 2 v. š. aguonų;
  • 10 g šviežių mielių.

Tešlai skirtus produktus nurodyta eilės tvarka sudėti į duonkepę (skysčiai nebūtinai šilti), pasirinkti tešlos minkymo programą (manojoje Bomann CB 593 - programa Nr. 8 Teig) ir eiti užsiiminėti kitais reikalais :)

Arba kaip rašo gerb. p. Eglė: Mieles ištrinti su cukrumi. Į šiltą vandenį suberti pusę persijotų miltų ir su cukrumi ištrintas mieles. Viską išplakti (pvz., šluotele), paviršių pabarstyti miltais ir pastatyti šiltoje vietoje, kad pakiltų. Suberti likusius miltus, aguonas, supilti aliejų ir minkyti, kol tešla nebelips prie rankų. Tešlą palikti uždengtą šiltoje vietoje, kad pakiltų.

Iš tešlos iškočioti piršto storio “dešreles”, supjaustyti nedideliais gabaliukais ir išdėlioti kepimo popieriumi ištiestoje skardoje, paliekant tarpelius (nes gi pūsis). Kepti 180° C temperatūroje, kol gražiai pagels (maniesiems prireikė 15 min.). Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-12-19

“Speltos”-avižiniai sausainiai

Tema: SausainiaiJūratė @ 00:24

PRIEŠISTORĖ

Nusižiūrėjau šiuos sausainėlius iš D. Stevens knygos “Naminė duona”. Sakiau, bus dovanoms prie kokio mėlynojo sūrio užtepo su džiovintais abrikosais ir graikiniais riešutai. Bet pasirodė per skanūs ir per trapūs, kad būtų kas nors ant jų tepliojama. Nors šis variantas, atseit, ne toks saldus, tinkantis prie sūrių, paštetų ar kitokių šaltų mėsos užkandžių, bet man taip nepasirodė, mums labiau su arbatėle tiko, o anam atvejui cukraus mažinčiau dar perpus.

RECEPTAS (35 nedideli sausainėliai)

  • 125 g sviesto (naudojau kepinių margariną);
  • 125 g “Spelta” veislės kvietinių miltų;
  • 125 g avižinių miltų (naudojau kavamale maltus dribsnius);
  • 50 g rudojo cukraus;
  • 5 g druskos;
  • 1 a. š. kepimo miltelių;
  • 1-2 v. š. pieno.

Sviestą minkyti su “Spelta” miltais iki trupinių (labai padeda virtuvinis kombainas :)). Suberti kartu sumaišytus avižinius miltus, cukrų, druską ir kepimo miltelius, viską tolygiai išmaišyti. Pamažu lašinti pieno ir maišyti, kol tešla taps lipnoka. Suformuoti skritulį ir suvyniojus į maistinę plėvelę, kišti į šaldytuvą bent pusvalandžiui, kad tešla sutvirtėtų. Tada iškočioti tarp dviejų kepimo popieriaus lapų (nes tešla gan lipni) iki 3-4 mm storio ir išspausti formele sausainius, kuriuos kepti 180° C temperatūros orkaitėje 7-10 min. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-12-18

Moliūgų cukatos

Tema: SaldainiaiJūratė @ 23:14

PRIEŠISTORĖ

Kai jau gilų rudenį visaip kaip atsivalgėm moliūgų ir cukinijų visokiom formom, bet dar pora (ačiū Kristinai :)) prapjautų gražuolių vis tiek viltingai žiūrėjo tiesiai į akis, prisiminiau, kad esu kažkur skaičiusi apie moliūgų cukatas-saldainiukus. Išsirinkau pirmą pasitaikiusį receptą ir ėmiausi sėkmingo moliūginių galutinio naikinimo :) Tik va su džiovinimu tai kankinausi… Prisiskaičiau komentarų (ir prisižiūrėjau gražių foto) Mažoj virtuvėj, kad geriau pjaustyti didesniais gabalais (pjausčiau 3×3 cm maždaug), kad džiovinti žemesnėj temperatūroj (60° C) ir dar su pravirom durelėm (kad drėgmė greičiau išeiti kur turėtų), tai džiovinimo procesas užsitęsė… tris dienas. Pradėjau nuo 4 valandų prie 60° C, tada dar dvi - 100° C. Kitą dieną dar porą ar trejetą - prie 100° C ir vis tiek nebuvau patenkinta rezultatu - gabaliukai man atrodė dar per drėgni. Po trečios dienos dar kelių valandų 100° C su atviromis durelėmis procesą baigiau :) (Mano nuostabai, sąskaita už elektrą nebuvo smarkiai didesnė :)). Kitą kartą pjaustyčiau mažesniais gabaliukais arba išvis - plonomis juostelėmis (kelis buvau pabandžius - visai patiko tokie “sliekai”) ir iškart pradėčiau nuo 100° C. Spėju, kad kalta patalpų drėgmė. Dalis užslėptųjų išsilaikė kuo puikiausiai 1 mėnesį. Tikiu, kad gali ir ilgiau, bet jie per skanūs tiek ilgai kentėti :)

RECEPTAS (gaunasi pora gerų saujų)

  • 2 kg moliūgo ar cukinijos (naudojau ir tuos, ir tuos, tai kadangi virė kartu, išdžiovinus atskirti pagal skonį kas kur - neišeina);
  • 300 g cukraus;
  • 1 a. š. citrinų rūgštelės (arba citrinos sulčių - rūgštumą reiktų reguliuoti ragaujant);
  • prieskonių (vanilinio cukraus, citrinos ar apelsino žievelės, gal net cinamono, jei patinka);
  • cukraus pudros apvoliojimui (nors ji vis tiek man susigėrė, kad ir laikiau cukatas sandariame inde).

Moliūgus supjaustyti ne per mažiausiais gabaliukais (maždaug 2×3 cm), užpilti cukrumi ir palaikyti per naktį (12 val.). Susidariusias sultis nupilti ir kartu su citrinos rūgštele ar sultimis užvirti, vėl pilti ant moliūgų ir dar 12 val. palaikyti. Tada viską kartu su prieskoniais pavirti, kol moliūgas suminkštės, bet neišteš (apie 7-10 min. nuo užvirimo). Sirupą nupilti (tik neišpilti - skanu, pridėjus dar kokių uogų, pasidaryti gėrimuko), gabaliukus gerai nuvarvinti, paskleisti per dvi kepimo popieriumi išklotas skardas ir vis pavartant džiovinti džiovinti džiovinti kelias valandas 100° C temperatūros orkaitėje su pravirom durelėm. Išdžiūvus galima apvolioti cukraus pudroje. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-12-15

Šokoladiniai keksiukai su kriaušėmis

Tema: KeksiukaiJūratė @ 18:54

PRIEŠISTORĖ

Nesu labai didelė šokoladinių skanėstų gerbėja, bet šitie keksiukai man labai tiko. Tokie lengvučiai, puručiai, nesausi, o dar paskaninti kriauše, kuri man labai dera su kakava kepiniuose… Keksiukų tešlos receptą negrąžinamai pasiskolinau iš Forelles (ačiū ačiū :)). Būtinai reiks išbandyti keksą ir be priedų.

RECEPTAS (18 keksiukų)

  • 185 g 405D tipo miltų;
  • 40 g šokoladinės kakavos;
  • 2 a. š. kepimo miltelių;
  • žiupsnelis druskos;
  • 350 g plakamosios (35-36%) grietinėlės;
  • 3 dideli kiaušiniai;
  • 2 a. š. vanilinio cukraus (ar 1 a. š. vanilės ekstrakto);
  • 200 g cukraus;
  • 4-5 nedidelės kriaušės.

Miltus sumaišyti su kakava, kepimo milteliais ir druska. Grietinėlę išplakti iki standžių putų (neperplakti). Kiaušinius išplakti su vaniliniu cukrumi. Įmaišyti grietinėlę ir dar pusę minutės paplakti. Plakant po truputį supilti cukrų. Įsijoti maždaug pusę miltų ir atsargiai išmaišyti. Tą patį padaryti su antra puse miltų. Keksiukų formą iškloti popierėliais, krauti po gerą šaukštą ar du tešlos (arba sukrėsti į sviestu pateptą ir miltais pabarstytą kepimo formą), lengvai įspausti po 2-3 kriaušių skilteles. Kepti 190° C temperatūros orkaitėje 30-35 min. (stebėjausi, bet ir keksiukai man tiek ilgai kepė). Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-12-04

Varškės ir vermišelių apkepas (žydiškas kugelis)

Tema: Apkepai, Beatos virtuvėJūratė @ 16:37

PRIEŠISTORĖ

Išbandytas dar vienas receptukas iš Beatos laidos, skirtos jos draugų receptams. Tikrai skanus, šaunus, greitas patiekalas iš paprastų produktų. Verta pabandyti, o man verta ir išsisaugoti čia - tikrai bus kepamas dar ne kartą (receptą galima rasti ir antrajame Beatos kalendoriuje, o visą gamybos procesą - 7-oje “Beatos virtuvės” laidoje nuo maždaug 18-tos minutes).

RECEPTAS (4-6 žmonėms)

  • 200 g vermišelių (ar kitokių smulkių makaronų);
  • 2 pakeliai (360-400 g) varškės;
  • 3 kiaušiniai;
  • 150-200 ml grietinės (galima liesesnės; dėjau gerus 3 v. š.);
  • 2 v. š. cukraus;
  • žiupsnelis druskos;
  • razinų;
  • po porą šaukštų maltų džiūvėsėlių ir rudojo cukraus pabarstyti ant viršaus (kad kepant susidarytų traški plutelė);
  • mažiukų sviesto (~20-25 g) gabaliukų pamėtymui ant viršaus.

Vermišelius išvirti pasūdytame vandenyje (tik nepervirti - jie labai greitai išverda). O kol verda makaronai, gerai sumaišyti varškę, kiaušinius, grietinę, cukrų ir druską. Suversti nuvarvintus makaronus, karštu vandeniu perlietas razinas ir viską permaišyti. Masę supilti į riebalais išteptą ir džiūvėsėliais pabarstytą kepimo indą. Ant viršaus užbarstyti maltų džiūvėsėlių ir rudojo cukraus bei pamėtyti sviesto gabaliukų. Kepti 180° C temperatūros orkaitėje 45-60 min. Valgyti su grietine. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

“Spelta” miltų duona

Tema: DuonaJūratė @ 14:32

PRIEŠISTORĖ

Mano pirma rankomis minkyta duona. Dėl “Spelta” rūšies miltų (taip aš įsivaizduoju, nes pirmą kartą naudojau šiuos labai vertingus miltus) gavosi toks labiau ragaišis nei duona. Receptėlis - iš kolegių padovanotos Daniel’io Stevens’o knygos “Naminė duona” (labai labai ačiū!). Ten rašoma, kad “Spelta” veislės kviečiai yra labai seni, nemodifikuoti grūdai - šiandien naudojami yra “identiški tiems, iš kurių sau duoną kepė romėnai”. Šių kviečių glitimas virškinamas geriau nei esantis tradiciniuose kviečiuose. Kaip rašo “Malsena”, “grūduose esančios mitybinės medžiagos puikiai tirpsta, todėl organizmas jas lengvai įsisavina. Galbūt dėl šios priežasties kepiniai iš šių miltų ne tukina, o atvirkščiai - padeda sureguliuoti svorį. “Speltos” miltai - originalaus pikantiško riešutų skonio. Iš jų galima gaminti ne tik duoną, bet ir pyragus, picas, bandeles, blynelius, virtinukus ar makaronus.” Tai jei jie tokie nuostabūs, imu ir naudoju iškilmingam pirmam duonos minkymui :) Dėl gana mažo glitimo kiekio “Spelta” rūšies kviečių miltuose knygos autorius pataria minkyti tešlą ilgiau nei įprastai - papildomai kokias 5 min. ir palaikyti kepalus specialiuose duonos kildinimo krepšiuose (vėlgi ačiū kolegėms!!!) (o jei tokių neturite, formuokite mažesnius kepaliukus). Kaip pirmam kartui, miltavausi iš ketvirtadalio recepte nurodyto kiekio, tai kepaliukas gavosi gan plokščias (nors tikrai gerai iškilęs - negaliu atsistebėti ir atsidžiaugti pirmo karto sėkme :)), nes kildinimo krepšys gan didelis. O duonos skonis tikrai pasirodė įdomus, toks nekasdieniškas ir, kaip jau minėjau, ragaišiškas :)

RECEPTAS (2 dideli arba 3 nedideli, arba 12 bandelių)

  • 1 kg kvietinių miltų “Spelta” (jie paprastai būna rupūs) + 2 saujos kepalams apibarstyti.;
  • 10 g sausų mielių;
  • 20 g smulkios druskos;
  • 600 ml šilto vandens;
  • 1 v. š. saulėgrąžų aliejaus;
  • truputis vakarykštės duonos tešlos arba samtelis duonos raugo (nebūtina).

Miltus, mieles ir druską sumaišyti. Supilti šiltą vandenį ir viena ranka maišyti, kol mišinys virs rupia tešla. Įdėti raugo (ar išleistų šviežių mielių), jei nusprendėte naudoti, supilti aliejų ir viską gerai išmaišyti. Tešla turi būti lengvai minkoma ir lipti. Iškrėsti ją ant darbinio paviršiaus. Rankas švariai nusiplauti ir nusausinti.

Tešlą minkyti tol, kol ji taps vis vienalytiškesnė ir glotnesnė - apie 15 min. (iš pradžių tikrai lips, bet kuo toliau, tuo mažiau - todėl kantrybės ir stengtis nenaudoti daugiau miltų). Suformuoti rutulį. Jo paviršių patepti aliejumi ar apibarstyti miltais, įdėti į švarų dubenį ir uždengus palikti rūgti ir kilti, kol padvigubės (man užtruko apie 2 val., nes pas mus gana šalta).

Tešlą vėl perkelti ant darbinio paviršiaus ir kiek paspaudyti pirštų galiukais, kad subliūkštų. Vėl suformuoti rutulį ir palikti dar kartą pakilti (aš ištvėriau porą valandų ir kildinau jau duonos kildinimo krepšyje, pabarstytame miltais).

Tešlą padalinti į norimą kiekį dalių, suformuoti norimos formos kepalus, apibarstyti miltais ir palikti pridengus pakilti beveik dvigubai (bet geriau trumpiau, nei perlaikyti, nes kaip rašo knygoje, glitimas neteks struktūros, tešla atrodys sudribusi, o iškepusi duona bus per rupi ir per “skylėta”).

Orkaitę įkaitinti iki 250° C temperatūros. Įkišti kepimo akmenį (oi kaip tokio norėčiau…) ar skardą gerai įkaisti. Ant orkaitės dugno pastatyti gilesnę skardą, jei norima kepant duoną garinti, kad pluta nebūtų labai kieta (nebūtina, man tikrai gavosi nekieta).

Pakilusių kepalų paviršių įpjauti aštriu peiliu, apšlakstyti ar apipurkšti vandeniu ir perkelti ližės pagalba ant gerai įkaitusio akmens arba ant karštos kepimo skardos (ištraukus ją iš orkaitės). Jei kepant bus garinama, į apatinę skardą šliūkštelti verdančio vandens ir greitai uždaryti orkaitę, kad neišeitų brangus karštis ir garas. Po 10 min. sumažinti kaitrą iki 200° C. Kepti, kol kepalai bus rudi, apskrudę, o plutelė kieta: bandeles 10-20 min., nedidelius kepaliukus - 30-40 min., o didelius - 40-50 min. (geriau kiek ilgiau, nei trumpiau). Iškepus atvėsinti ant grotelių. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-11-26

Florentinai natūraliai ir Florentinai greitai

PRIEŠISTORĖ

Ojeij ojeij, kaip aš juos dievinu. Ojeij ojeij, kokie jie parduotuvėje brangūs… Ot imam ir pasigaminam patys namie! Su kiekvienam skaniausiais priedais: migdolų plokštelėm/drožlėm ar kitais pačiais pačiausiais mėgstamiausiais kapotais riešutais, saulėgrąžom, sezamo sėklom, linų sėmenim, moliūgų sėklom, cukatom, razinom, džiovintom spanguolėm ar vyšniom, įvairiausiais smulkintais kitais džiovintais vaisiais ar uogom, gal net šiek tiek avižinių dribsnių. Jei naudojamos tik saulėgrąžos ar tik sezamo sėklos, tai gaunasi taip vadinami kazinakai/kozinakai.

Prisipažinsiu - pirmiausia išbandžiau greitąjį ir, kaip kai kas vadina, “sintetinį/cheminį” variantą su milteliais iš Delonos (sudėtis: cukrus, gliukozės sirupas, augaliniai riebalai, laktozė, emulsikliai - kas baisiausiai ir neaiškiausiai skamba, druska). Tikrai labai skanu! Ir greita! Sumakaluoji, išdėlioji į keksiukų popierukus ar tiesiog ant gero kepimo popieriaus, 6 min. pakepi orkaitėje ir prašom. Arba 1 min. (± kelios sekundės) mikrobangėje - išvis kosminis greitis. Bet bet bet… Smagiau, kai tiksliai žinai, ką sudedi (o ne mistinius miltelius), ir gauni tai, ko nori :) Pirmas pabandytas receptas. Mano didžiai nuostabai viskas pavyko ir tikrai nenuvylė. Kaip ir visur, dar siūlo florentinus nudrabstyti ar apačią ištepti tirpintu šokoladu, bet man jie patys jau tokie turtingi skanumu, kad šokoladas jau nebereikalingas.

Florentinai natūraliai

RECEPTAS (apie 20 florentinų)

  • 25 g sviesto;
  • 75 g cukraus;
  • 10 g miltų;
  • 65 ml riebios (35-36% riebumo) grietinėlės;
  • 200 g riešutų, sėklų, džiovintų vaisių, uogų mišinio (naudojau 100 g migdolų plokštelių ir dar 100 g mišinio iš apelsinų cukatų, saulėgrąžų ir baltųjų bei juodųjų sezamų).

Sviestą, supjaustytą į kelis gabaliukus, cukrų ir miltus maišant kaitinti ant labai silpnos ugnies nedideliame puodelyje storu dugnu, kol gausis gan vientisa košelė. Tada po šaukštą pilti grietinėlę ir vis gerai maišyti maišyti maišyti. Suberti visas likusias gėrybes ir dar minutėlę pakaitinti maišant. Nukelti nuo ugnies ir leisti šiek tiek atvėsti.

Kepimo skardą iškloti geru, kokybišku kepimo popieriumi (kad nereiktų po to vargti krapštant nuo florentinų; galima naudoti ir keksiukų popieriukus - gal kiek mažiau vargo formuojant). Paliekant tarp florentinų vietos (maždaug po 2,5 cm) po šaukštą krauti masės ir paplojant suformuoti apskritus blyniukus (nors galima kepti ir vieną didelį florentiną ir po to ataušusį sulaužyti ar supjaustyti) ir kepti 190° C karščio orkaitėje apie 12-15 min. (labai stebėti, nes gali įvykti staigus pramiegojimas). Ištraukus pravėsinti 2-3 min. ir galutinai atvėsinti ant grotelių (galima ir su visu popieriumi - kuo puikiausiai ataušę nusilupa). Laikyti uždarame inde, kad negautų drėgmės. Skanaus!

REZULTATAS

Florentinai greitai

RECEPTAS (apie 35 florentinus)

200-400 g riešutų, sėklų, džiovintų vaisių, uogų mišinio (tūrio turi būti šiek tiek daugiau nei miltelių; manuosius 250 g didesnę dalį sudarė migdolų plokštės ir dar ėmiau apelsinų cukatų, saulėgrąžų ir baltųjų bei juodųjų sezamų);

250 g miltelių florentinams CRUSTEX.

Skanėstų mišinį sumaišyti su CRUSTEX milteliais. Po šaukštą dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ar į keksiukų popierėlius (arba paskleisti į vieną didelį plokščią florentiną ir iškepus supjaustyti į norimas formas). Kepti 210° C temperatūros orkaitėje 6 min. (arba mikrobangėje apie 1 min., išdėliojus tik pagal lėkštės kraštą, nes skirtingai kepa viduryje ir krašte; žodžiu, reiktų bandyti po kelis, kad “prisijaukinti” savąją mikrobangų krosnelę). Iškepus ataušinti ant grotelių ir tada nuimti nuo popieriaus. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-11-23

Stollen - vokiškas mielinis Kalėdų pyragas

Tema: Duonkepė, Kalėdos, PyragaiJūratė @ 20:06

PRIEŠISTORĖ

Va ir prasidėjo man Kalėdų laukimas - vienas pyragas jau supakuotas, suvyniotas į foliją brandinimui ir giliai užslėptas nuo godžių akių :) Šiemet pasirinkau garsiąją Drezdeno duoną su džiovintais skanėstais ir riešutais. Paprastai tie džiovinti skanėstai būna tamsios ir šviesios razinos bei apelsinų ir citrinų cukatos, bet laisvai galima improvizuoti ir dalį razinų keisti džiovintomis spanguolėmis, vyšniomis ar dar kokiais mylimais džiovintais vaisiais/uogom. Originalusis Drezdeno štolenas neapsieina be marcipano - į vidų įguldoma 200-300 g marcipanų masės juosta (kažką labai panašaus nesunkiai galima pasigaminti ir patiems - esu rašiusi prie keksiukų su marcipanais ir avietėm). Galima pridėti kalėdinių prieskonių (malto imbiero, cinamono, kardamono, gvazdikėlių ar tiesiog mišinio meduoliams). Yra receptų ir be kiaušinių, ir su daug kiaušinių, ir net su varške - bandymams, varijavimams ir ragavimams lankos plačios. Pirmam kartui pasirinkau paprastesnį variantą (palyginimui dar išsikepsiu nebrandintą su marcipanu prieš pat Kalėdas). Galima valgyti ir ataušusį, bet sako, kad suvyniotas į foliją (visiškai ataušęs) ir pabrandintas net iki poros mėnesių, tampa dar skanesnis. Kantraus ir malonaus Kalėdų laukimo :)

Papildymas. Likus lygiai dviems savaitėms iki Kalėdų (ir išlaikius 3,5 savaitės) visgi nutariau patikrinti visus savo užslėptus pyragus :) Ačiū dievui, jokių pelėsių ar apvalgymų :) O šitas štolenas visai patiko: jame kažkas yra tokio mistiško - atrodo, nieko ypatingo, “bulka” su razinom, cukatom ir riešutais, bet suvalgius gabaliuką, nejučia ranka tiesiasi “ragauti” dar ir dar vieno… O dėl to brandinimo… Tai labiau dalis šventės laukimo nei būtinas gamybos etapas. Bent jau šiam receptui. Prieš pat šventes būtinai išsikepsiu dar vieną su daugiau razinų, mažiau riešutų ir marcipanu (rutuliukų forma 125 g pakuotėje ir glaistyto šokoladu 200 g pakuotėje gan pigiai radau Norfoj).

Papildymas (po Kalėdų). Kitiems dviem kartams naudojau dvigubai daugiau razinų ir 100 g mažiau riešutų, nei nurodyta originale. Marcipanas, kad ir rutuliukų forma iš Norfos (Zentis firmos, Marzipan Kartoffeln), man labai patiko - būtinai įtraukiu į receptą :) Ir kepu dvejose kekso formose. Tikrai neverta bent jau šito recepto štoleno laikyti ilgų ilgiausiai, nors ir po savaitės jis išlieka skanus, bet po mėnesio - jau ne toks…

RECEPTAS

  • 100 g tamsių razinų (originale - 50 g);
  • 100 g šviesių razinų (originale - 50 g);
  • 40 g apelsinų cukatų (galima patiems nesunkiai pasigaminti arba nusipirkti Delonoje);
  • 40 g citrinų cukatų (verdu pati kartu su apelsinų žievelėmis);
  • 4 š. romo (ar brendžio, ar dar kokio skanaus alkoholio, nors galima ir be jo apsieiti);
  • 140 g sviesto (ar kepinių margarino);
  • 350 g miltų;
  • 1 pakelis sausų mielių (paprastai būna po 7 g - tiek, kiek reikia 0,5 kg miltų, nors būna supakuota ir po 11 g 1 kg miltų - reikia skaityti, ką rašo gamintojas arba imti 20 g šviežių presuotų mielių);
  • 40 g cukraus;
  • 2 a. š. vanilinio cukraus;
  • žiupsnelis druskos;
  • 1 citrinos nutarkuota žievelė;
  • 2 kiaušiniai;
  • 80 ml šilto pieno;
  • 50 g stambiai kapotų migdolų (originale - 150 g);
  • 200 g marcipano (nebūtina, bet laaabai man skanu).

Viršui:

  • 100 g tirpinto sviesto;
  • 100 g cukraus pudros.

Nuplikytas ir nusausintas razinas suberti kartu su cukatomis ir užpilti romu. Išmaišyti ir palikti mirkti per naktį.

Tešlai skirtą sviestą ištirpinti. Miltus, mieles, cukrų, vanilinį cukrų, druską ir nutarkuotą citrinos žievelę sumaišyti. Mušti kiaušinius, pilti šiltą pieną, tirpintą sviestą ir viską gerai išmaišyti (galima ir mikseriu su tešlai skirtais antgaliais), o po to ir rankomis minkyti, kol tešla taps elastinga, vientisa. Dėti į švarų dubenį, uždengti ir palikti šiltai pakilti bent 2 val. (arba kol akivaizdžiai jos padaugės, padvigubės).

(ARBA turint duonkepę, galima pasinaudoti jos privalumais: kiaušinius, pieną,  pjaustytą gabaliukais sviestą, cukrų, vanilinį cukrų, druską, nutarkuotą citrinos žievelę, miltus ir galiausiai mieles sudėti į duonkepę, pasirinkti tešlos minkymo programą (manojoje Bomann CB 593 - programa Nr. 8 Teig) ir eiti užsiiminėti kitais reikalais :)).

Razinas bei cukatas nuvarvinti ir kartu su kapotais migdolais (kuriuos galima įminkyti ir pirmame etape) įminkyti į tešlą. Vėl uždengus palikti šiltai pakilti 2 val.

Dėti tešlą ant miltuoto paviršiaus, iškočioti į ovalą, įkloti marcipano juostelę, jei naudojama, ir perlenkti beveik pusiau (išilgai) ir lenkimo vietą šiek tiek įspausti iš viršaus (greičiausiai niekas neaišku iš tokio mano pasakojimo, tai kaip suformuoti tradicinę štoleno formą, siūlau pasižiūrėti labai man patikusį filmuką tiesiai iš kepyklos apie Drezdeno kalėdinį štoleną su marcipano įdaru - formavimas vyksta nuo maždaug 2 minutės; o gal netyčia turite specialią formą štolenui - tai išvis vargti nereikės :) aš perlenkiau tik beveik iki pusės ir nepaspaudžiau krašto, tai toks išpleręs gavosi, bet tikiuosi, skonis atpirks išvaizdos trūkumus). Uždengti ir dar 20 min. pakildinti.

Orkaitę įkaitinti iki 180° C temperatūros. Kepti apie valandą. Dar karštą aptepti tirpintu sviestu ir gausiai apibarstyti cukraus pudra (ir taip kelis kartus, kad gautųsi neplonas saldus sluoksnis). Skanaus!

REZULTATAS

Su marcipanu, daugiau razinų ir mažiau riešutų:

Rodyk draugams

2011-11-05

Tortas “Snickers”

Tema: TortaiJūratė @ 16:23

PRIEŠISTORĖ

Keptas jau ne kartą. Labai skanus tortas. Sotus, saldus, skalsus. 12 žmonių sočiai užtenka. Labai tinkantis šaltuoju metų laiku kaupti kalorijas energiją atsargai :) Tikrai verta kartais pasilepinti. Turbūt nesuklysiu, jei pasakysiu, kad tai vienas iš populiariausių SM tortų, išbandytų ir randamų su “apetitingomis” nuotraukomis ir liaupsėmis ne viename bloge apie saldų gyvenimą (gražiausias pjūvis man yra iš Saulėtos virtuvės). Karameliniam ganašui ranka dar vis nekyla, nors neabejoju, kad tai yra irgi nuodėmės vertas dalykas. Kada nors susikaupsiu.

RECEPTAS (23 cm tortinei)

Biskvitams:

  • 2 kiaušiniai;
  • 1 st. cukraus;
  • 1 st. grietinės;
  • ½ skardinės (200 g) karamelizuoto kondensuoto pieno (galima ir patiems išsivirti, nors man asmeniškai nei su pirktiniu, nei su namie virtu biskvituose jis nesijaučia, todėl kitą kartą naudosiu paprastą);
  • 2 st. miltų;
  • 1 a. š. nugesintos sodos (arba kepimo miltelių).

Biskvitų sulaistymui:

  • 1 didelis puodelis juodos (pvz., karamelės skonio) arbatos (nors galima imti tiesiog vandenį arba kokį vieną kitą biskvitą sulaistyti likeriuku, jei skanaus ne vaikai);
  • 2 a. š. cukraus (galima ir daugiau, bet tortas ir taip saldus).

Šokolado sluoksniui (iš tokio kiekio man gaunasi tik biskvito “pamozojimas”; jei norisi bent plonyčio sluoksnelio, reikia imti dvigubai):

  • 100 g šokolado;
  • 50 ml pieno.

Grietinėlės sluoksniui:

  • 1 didelis indelis (bent 400 g) plakamosios grietinėlės;
  • 2 š. cukraus.

Karameliniam sluoksniui (kondensuotą pieną ir sviestą palaikyti kambario temperatūroje bent per naktį arba dar geriau - parą):

  • ½ skardinės (200 g) karamelizuoto kondensuoto pieno (originale 2/3 skardinės, bet man ir tiek tikrai pakanka);
  • 100 g sviesto;
  • 100 g skrudintų smulkintų žemės riešutų.

Papuošimui:

  • ½ skardinės (200 g) karamelizuoto kondensuoto pieno;
  • 100 g sviesto;
  • 100 g skrudintų smulkintų žemės riešutų;
  • 3 gabaliukai tarkuoto šokolado.

ARBA (dar moraliai jam neprisiruošiau…)

Karamelinis ganašas:

  • 5 š. cukraus;
  • 2 š. vandens;
  • 250 g plakamosios grietinėlės.

Biskvitams visus produktus gerai išmaišyti, pilti į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepti 180° C temperatūros orkaitėje. Reikalingi 4 biskvitai. Jei kepama iškart viskas vienoje tortinėje (tačiau gali būti gan sudėtinga gražiai perpjauti į 4 dalis), tai užtruks apie 40-45 min., jei per du kartus ar dviejose tortinėse (pageidautina su ventiliatoriumi 10° C žemesnėje temperatūroje, o jei nėra ventiliatoriaus, tai bent kepimo “pusiaukelėje” sukeisti skardas vietomis) - 20-25 min. (patikrinti mediniu pagaliuku - įsmeigus ir ištraukus, jis turi likti sausas). Perpjauti visiškai ataušus.

Pasiruošti saldintos arbatos biskvitų sulaistymui.

Sulaužytą šokoladą ištirpdyti piene ant silpnos ugnies.

Gerai atšaldytą grietinėlę išplakti su cukrumi iki standumo.

Kambario temperatūros sviestą išplakti iki baltumo ir purumo. Dėti po vieną kambario temperatūros karamelizuoto kondensuoto pieno šaukštą ir gerai išplakti iki vientisumo. (O jei nesinori “sviestiškumo”, sviestą ištirpdyti ir kaitinant gerai įmaišyti kondensuotą pieną. Jei normaliai nenori “susijungti”, išplakti su mikseriu). Įmaišyti sausoje keptuvėje pakepintus ir stambiai kapotus žemės riešutus.

Papuošimui viskas tas pats kaip ir karameliniam sluoksniui. Galima ruošti ir viską iškart, padalinti per pusę ir į vieną dalį, skirtą pertepimui, įmaišyti riešutus, o kitą pasilikti torto aptepimui.

Jei papuošimui naudojamas karamelinis ganašas, jam cukrų sumaišyti su vandeniu ir užvirinti. Sumažinti ugnį ir virti, kol paruduos cukrus. Tai gali užtrukti. Nuimti nuo ugnies ir sudėti po vieną šaukštą grietinėlės (dėčiau gerai pašildytą - gal mažiau vargo būtų gauti vientisą masę). Atšaldyti šaldytuve ir išplakti iki standumo.

Torto surinkimas: dėti vieną biskvitą į tortinę, sulaistyti, ištepti trečdaliu šokolado, krauti pusę plaktos grietinėlės, gražiai paskirstyti. Dėti antrą biskvitą, sulaistyti, tepti šokolado, krauti karamelinę-riešutinę masę, tolygiai paskirstyti. Dėti trečią biskvitą, sulaistyti, tepti likusį šokoladą, krauti likusią grietinėlę, išlyginti ir uždėti paskutinį biskvitą, kurį irgi sulaistyti. Ant viršaus gražiai paskirstyti papuošimui skirtą karamelinę masę arba ganašą (šiek tiek pasilikti šonų aptepimui), barstyti riešutų, tarkuoto šokolado (čia jau fantazijos, išmonės, pageidavimų reikalas). Susistovėjimui tortą palikti šaldytuve per naktį. Nuimti tortinės kraštus, torto šonus aptepti pasiliktu karameliniu kremu ar ganašu ir aplipdyti kapotais kepintais riešutais, jei yra noras. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-11-04

Burokėlių ir kriaušių salotos su ožkos sūriu

Tema: SalotosJūratė @ 15:50

PRIEŠISTORĖ

Pirmos mano salotos su burokėliais. Kažkaip labai dabar jie madoje. Aišku - labai sveika (juose yra fosforo, kalio, kalcio, magnio, geležies, gausu mikroelementų ir vitaminų), bet vaikystėje man jie visur kur tik ir “vaidenosi” (gūdūs tarybiniai laikai… :)). Gal dėl to ir kiek kreivai žiūrėjau į visus tuos burokėlių carpaccio ir kitokių formų salotas su jais (ir su feta labai dažnai). Bet jei jau taip visi kalnais valgo, giria, alpsta, tai būtinai gi reikia paragauti! Gal vėl sau atrasiu nuostabiąją daržovę salotose. Kažkaip įsivaizdavau, kad keptas burokėlis turėtų būti skaniau nei virtas. Specialiai vakar dar ir virto paragavau - gal savitaiga, bet keptas tikrai man skaniau :)

Kitas maisto mados šauksmas - ožkų pieno sūris. Kai geras daiktas, tai aišku, ir nepigus. Ekologiškiproduktai.lt skelbia, kad tai didelės maistinės, biologinės ir energinės vertės pieno produktas, pasižymintis gydomosiomis ir dietinėmis savybėmis. Skonis gaivinantis, žadina apetitą, skatina skrandžio ir žarnyno sekreciją, greičiau ir lengviau įsisavinama nei pienas. Sūriuose daug nepakeičiamųjų amino rūgščių, daug lengvai įsisavinamų mineralinių medžiagų, ypač kalcio ir fosforo. Grįšiu į Kauną, reiks ir man užsisakyti iš jų to superinio sūrio - gal pagaliau atrasiu tą tikrąjį, nes supermarketuose (jei juos taip galima pavadinti mūsų kaime) dar normalaus neatradau. Paskutinį kartą Maxima “akcijavo” tokį supakuotą po du rulonėlius, tai jau šis tas, bet mano siauri receptoriai turbūt neatskirtų nuo fetos, todėl laisvai kitą kartą į salotas ir dėčiau ją.

O kriaušes ir lazdyno riešutus aš ir taip žiauriai mėgstu. O jau mėta kaip patiko į kompaniją… Žodžiu, po ilgų “pilstymų” galiu drąsiai teigti, kad šios Žaidimų aikštelėje rastos salotos bus daromos dar begalę kartų, nes tikrai skanu. Labai.

RECEPTAS (dviems)

  • 2 nedideli burokėliai;
  • 2 nemažos kriaušės;
  • sauja skrudintų kapotų lazdyno riešutų;
  • 100-150 g minkšto ožkos sūrio;
  • keli šviežių mėtų lapeliai (iš bėdos ir džiovinta smulkinta tiktų);
  • druskos;
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų;
  • alyvuogių aliejaus;
  • balzaminio acto.

Gerai nuplautus, neluptus burokėlius pabarstyti druska, pašlakstyti aliejumi (ir tą, ir aną pamiršau - ir nieko tokio) ir suvyniojus kiekvieną į foliją, kepti 200° C orkaitėje apie 1 val. (kol suminkštės). Iškepus ataušinti, nulupti ir supjaustyti plonais šiaudeliais (arba sutarkuoti). Kriaušes irgi nulupti ir supjaustyti šiaudeliais. Mėtas sukapoti ir sumaišyti su burokėliais, kriaušėmis. Paskaninti druska, pipirais, alyvų aliejumi, balzaminiu actu. Krauti į lėkštes, barstyti kapotų riešutų ir ant viršaus patrupinti ožkos sūrio. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »

„WordPress“ variklis. WPMU Theme pack by WPMU-DEV.