Nekenčiu virtuvės

PRIEŠISTORĖ

Labai mielos, skanios bandelės prie sriubos ar pusryčiams su kokiu nors užtepu. Už receptą ačiū mielai draugei Lenai, kuri ne tik receptu, bet ir visa duona pasidalino. Pagalvojau, kad bandelių pavidalu dar smagiau valgytųsi.

RECEPTAS (iš pusės normos man gavosi ~10 bandelių)

• 300 g šaldytų špinatų;
• 75 g margarino;
• 150 g vandens;
• 1 kiaušinis;
• 1 a. š. cukraus;
• ½ a. š. druskos;
• 450-500 g kvietinių miltų;
• 14 g (2 pakeliai) sausų mielių (kiek reikia 1 kg miltų; galima dėti, aišku, ir šviežias);

• 1 kiaušinis aptepti;
• juodgrūdės pabarstyti (nebūtina; galima barstyti kmynais, sezamo sėklom, aguonom).

Špinatus atšildyti. Margariną ištirpdyti. Tešlai skirtus produktus nurodyta eilės tvarka sudėti į duonkepę (skysčiai nebūtinai šilti; galima net ir margarino netirpdyti, tik supjaustyti kubeliais), pasirinkti tešlos minkymo programą (manojoje Bomann CB 593 - programa Nr. 8 Teig) ir eiti užsiiminėti kitais reikalais :)

Arba darbuotis rankelėmis: dubenyje sumaišyti miltus, sausas mieles, druską ir cukrų. Kitame dubenyje gerai išmaišyti tirpintą margariną, kiaušinį, špinatus ir šiltą vandenį. Abu mišinius gerai suminkyti rankomis ar mikseriu su tešlai skirtais antgaliais (tokiais spiraliniais). Uždengti rankšluosčiu ir palikti šiltoje vietoje, kad pakiltų dvigubai.

Tada tešlą vėl suminkyti (supliukšdyti) ir suformuoti bandeles (arba talpinti į duonos formą, išteptą sviestu ir pabarstytą džiūvėsėliais) - pvz., padalinti į 20 dalių, iš kiekvienos suformuoti virvelę ir sumegzti mazgą. Patepti plaktu kiaušiniu, pabarstyti juodgrūde. Leisti tešlai dar kartą pakilti (~30 min.).

Kepti iki 200° C įkaitintoje orkaitėje apie 30 min. (jei visą duoną - 50-60 min.).

REZULTATAS

PRIEŠISTORĖ

Labai smagučiai sausainiukai vaikų džiaugsmui :) Tik kitą kartą daryčiau mažesnius, gal net perpus. Ir ilgėliau pakepčiau, nes norėjosi kiek traškesnių. Bet skonis tikrai neblogas, o vaizdelis išvis visiems patiko :) Radau pas Aušrą, o originalas va čia, tik man norėjosi baltų akių ir rudo veidelio, tai tešlas sukeičiau vietomis - taip pasirodė gražiau.

RECEPTAS (apie 20 tikrai nemažų “pelėdžiukų”)

• ~300 g pyragams skirtų miltų (”cake flour”; nors tikrai nieko labai čia nenutiks, jei bus naudojami paprasti paprasčiausiai eiliniai miltai; o jei jau labai norisi paišsidirbinėti ir paatradinėti skirtumų, tai pyragų miltus siūlo pasidaryti taip: kiekvienam 125 g paprastų miltų 2 v. š. keisti kukurūzų krakmolu ir kelis kartus persijoti);
• 2 (nubraukti) a. š. kepimo miltelių;
• ½ a. š. smulkios druskos;
• 170 g sviesto;
• 150-200 g rudojo cukraus;
• 1 kiaušinis;
• ½ a. š. vanilės ekstrakto ar vanilinio cukraus pagal skonį (pastaruoju metu naudoju gryną vanilę, kurios reikia labai nedaug - nusipirkau 20 g, o naudoju naudoju ir naudoju :));
• 50 g juodojo šokolado, ištirpinto ir atvėsinto (naudojau 3 v. š. šokoladinės kakavos).

Papuošimui:

• lazdyno riešutų akims;
• migdolų ar anakardžių riešutų snapams.

Miltus, kepimo miltelius ir druską sumaišyti ir persijoti. Sviestą išplakti iki purumo, tada palaipsniui gerai įsukti rudąjį cukrų. Įmušti kiaušinį, įmaišyti vanilę, berti dalimis miltus (patariu neberti visų iškart, gali pasirodyti, kad nereikia visų 300 g). 1/3 tešlos atskirti, o į kitus 2/3 įmaišyti tirpintą šokoladą ar kakavą. Tada į kiekvieną dalį dar pridėti miltų, kad būtų galima minkyti (gali šiek tiek lipti, bet nieko baisaus - atvėsinta tešla bus daug “paklusnesnė”). Suvynioti į maistinę plėvelę ar maišelius ir gerai atšaldyti šaldytuve (man užteko poros valandų).

Atsipjauti po pusę kiekvienos spalvos tešlos (kitas puses grąžinti į šaldytuvą). Iš šokoladinės dalies iškočioti 12×25 cm stačiakampį, o iš baltosios suformuoti 25 cm ilgio “dešrelę”, kurią guldyti ant stačiakampio ir suvynioti vyniotinį. Vėl atšaldyti (kad būtų lengviau pjaustyti, bet aš jau nebeturėjau kantrybės laukti, man ir taip gerai susipjaustė). Iš antros dalies tešlos padaryti antrą ritinėlį.

Atšaldžius supjaustyti maždaug ½ cm griežinėliais (gaunasi apie 40 pelėdžiukų veidelių puselių). Juos po du suglausti ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Į baltąsias dalis įspausti po pusę lazdyno riešuto akytėms, vietoj snapo įspausti migdolą ar anakardžių riešutą. Dar galima pirštais suformuoti ausytes. Šauti į iki 175° C įkaitintą orkaitę ir kepti 8-12 min. (o gal ir visas 15 min.). Skanaus!

REZULTATAS

PRIEŠISTORĖ

Tortas - mamai. Garbingo jubiliejaus proga. Daug daug sveikatos Tau, Mama! Ir kad pagaliau išloštum tą milijoną. Jei ne milijoną, tai bent mašiną. Gerai, jei nei to, nei ano nebus šį sekmadienį, tai pažadu bent tortą - net bilieto gali nepirkti :)

Bet grįžtam prie torto. Nesu didelė mėgėja anei juodo šokolado ir visokių produktų, skanėstų su juo, anei kavos negeriu, bet šitas tortas mane sužavėjo. Jo tikrai užtenka plonyčio gabaliuko - labai turtingas, sodrus skonis. Vien biskvitą galima užskaityti kaip už pyragą. Radau Beatos antroje knygoje, nors laisvai receptas pasiekiamas ir josios bloge.

RECEPTAS (tiesiai iš knygos; aš dariau iš pusės normos 16 cm skersmens tortinėje, tai biskvito man gavosi 5 sluoksniai, o kremo šonams ir viršui liko skurdokai)

Biskvitams:

• 250 g sviesto;
• 440 g cukraus;
• 4 dideli kiaušiniai;
• 400 g miltų;
• 80 g kakavos;
• 2½ a. š. kepimo miltelių;
• ½ a. š. druskos;
• 4 v. š. tirpios kavos (ištirpinti 3 v. š. karšto vandens) arba 60 ml kavos sirupo;
• 350 ml pieno;
• vanilės (cukraus ar ekstrakto).

Sirupui:

• 300 ml paruoštos stiprios tikros kavos (pvz., kokie 3 a. š. užpilamos kavos 300 ml puodeliui);
• 150 g cukraus;
• 50-100 ml brendžio.

Kremui:

• 500 g maskarponės;
• 1 indelis (400 ml) karamelės (kadangi pusei normos naudojau pusę skardinės (~200 g) karamelizuoto kondensuoto pieno, tai matyt to kremo dėl to ir pritrūko šonams ir viršui, nes karamelės ml ir g smarkiai nesutampa, manau. Maximoje esu mačiusi pirkti karamelės kibirėliuose ir dar esu mačius “Spilvos” karamelinio padažo - manau, visai turėtų tikti irgi);
• 2 v. š. kavos likerio arba brendžio.

Papuošimui:

• 50 g juodojo šokolado (naudojau pienišką…).

Biskvitui kambario temperatūros sviestą išplakti su cukrumi iki baltumo. Mušti po vieną kiaušinį (kambario temperatūros pageidautina) ir vis gerai išplakti. Miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską sumaišyti ir kelis kartus persijoti. Tada pusę miltų po truputį šaukštu įmaišyti į sviesto-cukraus-kiaušinių masę. Ištirpintą kavą supilti į pieną, ten pat keliauja ir vanilė. Šitą mišinį po truputį įmaišyti į tešlą. Tada po truputį baigti sudėti miltus. Tešlą paskirstyti į dvi vienodo dydžio kepimo formas, išklotas kepimo popieriumi (galima iškloti tik dugną, o šonus ištepti riebalais). Kepti 40-50 min. 160-170° C orkaitėje (viską dariau iš pusės normos, biskvitą vienu kartu kepiau 16 cm skersmens tortinėje apie 1 val. 20 min.). Patikrinti mediniu pagaliuku - įbedus ir ištraukus jis turi likti sausas. Palikti visiškai ataušti.

Sirupui nukoštą kavą (idealu - iš aparato) pilti į nedidelį puodą, įmaišyti cukrų ir virti ant nedidelės ugnies apie 15-20 min., kol perpus sumažėja ir kiek sutirštėja (pravėsus gaunasi gan tirštas sirupėlis). Supilti brendį ir nukaisti, nebevirti.

Kremui kambario temperatūros maskarponę ir karamelę sudėti į dubenį, pilti porą šaukštų kavos likerio (ar brendžio) ir gerai išsukti iki vientiso kremo.

Biskvitus perpjauti - turi gautis 4. Vieną talpinti į tortinę, jį konditeriniu teptuku ištepti išsivirtu kavos sirupu, paskirstyti 2-3 šaukštus kremo (šiek tiek pasilikti šonams), krauti kitą biskvitą ir t. t. Ant viršaus užbarstyti tarkuoto šokolado. Leisti susistovėti keletą valandų (ar per naktį). Skanaus!

REZULTATAS

PRIEŠISTORĖ

Frangipane ([frandžipane])… Gražiai skamba. Dar gražiau ir skaniau susivalgo :) Paprastai “padas” gaminamas iš miltų, sviesto, cukraus, žiupsnelio druskos bei trynio, bet aš supaprastintą variantą nusižiūrėjau nuo mielos draugės Žanetos vyro (linkėjimai Jerūnui ;) - ačiū jums už visus skanėstus!) ir naudojau šaldytą sluoksniuotą tešlą. Viskas taip greit ir paprastai pasidarė, kad sunkiausia dalis buvo išlaukti, kol iškeptas skanumynas atvės :)

Pyragą galima paįvairinti ant migdolinės masės paskirstant skiltelėmis pjaustytus vaisius: nektarinus, persikus, abrikosus, kriaušes, obuolius, slyvas. Siūlomos ir avietės, vyšnios, džiovintos slyvos (barstomos ant iškepusio pado, ištepto aviečių uogiene, o ant viršaus suverčiama frangipane masė). Pačią migdolų masę galima paskaninti nutarkuota citrinos žievele, vanile, romu, brendžiu ar aviečių likeriu - kiekvieną kartą vis kitoks, bet vis tiek labai skanus pyragas.

RECEPTAS (19×24 formai)

• 3 lapeliai (pusė 500 g pakuotės) šaldytos sluoksniuotos tešlos;

• 125 g sviesto;
• 125 g cukraus;
• 2 kiaušiniai;
• 125 g maltų migdolų;
• 50 g miltų.

Atšildyta tešla iškloti kepimo formą, suformuojant ir kraštelius. Subadyti šakute ir šauti į 200° C karštumo orkaitę. Kepti 15 min.

Tuo metu kambario temperatūros sviestą iki baltumo išplakti su cukrumi, įplakti po vieną kiaušinį. Suberti maltus (malu su visa odele kokteiliniu mikseriu arba kavamale) migdolus, sumaišytus su miltais. Gerai viską išmaišyti. Supilti ant beveik iškepusio pado (viršų galima papuošti tešlos juostelėmis, jei kiek liko) ir kepti 180° C dar 35-40 min. Leisti visiškai ataušti. Skanaus!

REZULTATAS

PRIEŠISTORĖ

Labai skanus. Ir be levandų būtų vis tiek labai skanus (levandos duoda tokį “cinkelį”, tokį “kažką”). Bet tikru tirštu karštu šokoladu negaliu pavadinti, kad ir kaip bebūtų skanu. O ypatingai smagu tai, kad pirmiausia maloniai nuteikia šalta minkšta plaktos grietinėlės puta ir čia pat ją pasiveja šiltas saldus šokoladinis skystimukas, paslaptingai kažkuo “nuspalvintas”… Mes tai jau žinom - levandom, o vat mūsų mylimiesiems taip galim padaryti mažą staigmenėlę… Kad ir Valentino dienos proga… Kad ir šiaip :)

Už receptą ačiū Žaidimų aikštelei. Vien dėl to iš “7 Ievos namų” (netyčia aptikau mažoje žuvies parduotuvėlėje jų skyrelį, bet mačiau atstovus jau kelis savaitgalius ir Maximoje…) nusipirkau levandų (nors pirma jų dozė iškeliavo kalėdinėms dovanom aromatinės druskos su levandomis ir rozmarinais pavidalu). Dar būtinai reiks išbandyti ir baltojo šokolado variantą.

RECEPTAS (dviems)

• 200 ml pieno;
• 200 ml plakamosios grietinėlės;
• ¼ a. š. dž. levandų žiedų (nors ir be jų tikrai gi skanu; be minėtųjų “7 Ievos namų” dar esu mačiusi “Aliejaus” parduotuvėse);
• 50 g juodojo šokolado;
• 50 g pieniško šokolado (vien su pienišku būtų per saldu).

Vanilinei putai (asmeniškai mums tokio kiekio užtenka trims puodeliams “pagerinti”):

• 100 ml plakamosios grietinėlės;
• ½ v. š. cukraus;
• ¼ vanilės ankšties (nelabai būtina, bet gražu, skanu; arba vietoj jos ir cukraus galima naudoti cukraus miltelius su natūralia vanile).

Pieną, grietinėlę ir levandas užvirinti. Nukaisti, leisti pastovėti 5 min., kad “pritrauktų”.

Tuo metu iki lengvų, bet gan standžių putų išplakti gerai atvėsintą grietinėlę su cukrumi ir išskobtomis vanilės sėklytėmis (išskobti galima ir ankščiau, o likusią ankštį įmesti į kaitinamą pieną kartu su levandomis).

Levandas nukošti, į pieną ir grietinėlę sudėti palaužytą šokoladą ir maišant kaitinti, kol ištirps. Pilti į puodelius, ant viršaus gražiai užkrauti plaktos vanilinės grietinėlės ir mėgautis. Skanaus!

REZULTATAS

PRIEŠISTORĖ

“Būtinai reiks išbandyti keksą ir be priedų” - pasižadėjau prie šokoladinių keksiukų su kriaušėmis. Skanus, labai skanus, daug kam gal per saldus, bet prie arbatos man labai labai… Dar kartą ačiū Forellei. Kepiau jau gal tris kartus (paprastai iš 2/3 tešlos), bet vis tiek man kiekvieną kartą ištraukus šiek tiek sukrenta (ir ilgiau kepti bandžiau, ir kiek žemesnėj temperatūroj, ir grietinėlės išplakimo “lygį” keičiau - nieks nepadeda :/), bet skoniui tai nekenkia, manau.

RECEPTAS (1 keksas arba 18 keksiukų)

• 225 g 405D tipo miltų;
• 2 a. š. kepimo miltelių;
• žiupsnelis druskos;
• 350 g plakamosios (35-36%) grietinėlės;
• 3 dideli kiaušiniai;
• 2 a. š. vanilinio cukraus (ar 1 a. š. vanilės ekstrakto);
• 200 g cukraus;
• cukraus pudros su cinamonu ar be pabarstyti ant viršaus (nebūtina, bet gražu :)).

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir druska. Grietinėlę išplakti iki standžių putų (neperplakti). Kiaušinius išplakti su vaniliniu cukrumi. Įmaišyti grietinėlę ir dar pusę minutės paplakti. Plakant po truputį supilti cukrų. Įsijoti maždaug pusę miltų ir atsargiai išmaišyti. Tą patį padaryti su antra puse miltų. Tešlą sukrėsti į sviestu pateptą ir miltais pabarstytą kepimo formą. Kepti 190° C temperatūros orkaitėje 30-35 min. Skanaus!

REZULTATAS

PRIEŠISTORĖ

Gaunasi fantastiškai skani žuvis!!! Jau kurį laiką kirbėjo šita mintis išbandyti pasigaminti vištą arba žuvį kepant druskos patale. Ir labai džiaugiuosi prisiruošusi! Lengvesnio būdo skaniai paruošti žuvį dar neradau, o ir nesu labai didelė mėgėja ją gaminti… Nesigąsdinkit tokiu kiekiu druskos - tikrai taip reikia, daug kieno išbandytas, patikrintas variantas. Sako, geriausiai tinka balta, pageidautina “nekaulinga”, “negiljotinuota” ar kitaip kaip neapipjaustyta (nebent tik “charakiriuota” :), t.y. be pilvo turinio) žuvis (Audriaus bloge labai gražiai ir vaizdžiai viskas papasakota, kaip išsirinkti gerą žuvį (apie ką, gėdinga, bet nieko nenutuokiu), kaip ją išdoroti, paruošti kepimui, skaniai iškepti ir dar skaniau suvalgyti). Net ir su akcijine Maximos atlantine lašiša gavosi labai lAAAbai skanu: minkšta, sultinga, nei kiek ne per sūri žuvytė.  LAAAbai rekomenduoju.

RECEPTAS (keturiems - sočiai)

• 1 didelė šviežia žuvis (pirkau atlantinę lašišą visą sveiką, tik be pilvo turinio; svėrė ~1 kg);
• 1-2 kg paprastos rupios akmens druskos (man 1 kg žuviai pakloti ir užkloti užteko 1 kg druskos);
• 1 citrina;
• mėgstami prieskoniai žuviai (naudojau 2 skilteles česnako, maltus baltuosius pipirus, Provanso prieskonių mišinį ir dar prikaišiojau šviežių krapų ir petražolių).

Žuviai perpjauti pilvą ir tiesiog pirštais pašalinti jo turinį, o pro žiaunų kišenes išstumti žiaunas (nes jas palikus, gali žuvis apkarsti). Žuvį nupjauti. Vidų pabarstyti prieskoniais (tik ne druska!), sudėti citrinos griežinėlius, žalumą. Kepimo skardoje berti maždaug pusės cm druskos sluoksnį (žuvies formos), ant jo guldyti žuvį ir ant jos berti vėl tokį sluoksnį druskos (galvos ir uodegos dengti nereikia). Galima šlapiomis rankomis dar gerai apspaudyti, kad druska neišsiblaškytų. Ir stengtis, kad druskos nepatektų į žuvies vidų. Kepti 200° C temperatūros orkaitėje 40 min. Iškepus leisti kelias minutes atvėsti. Tada atsargiai didelio peilio ar šaukšto pagalba nuimti viršutinį sluoksnį druskos (toks vos ne kaip kiautas gaunasi), nulupti žuvies odą, gražiai atskirti mėsytę iki kaulų, krauti į lėkštes, tada išimti stuburą su ašakom, atskirti antrą dalį gardžiosios žuvytės ir skanauti su šviežiom daržovėm. Skanaus!

P. S. Valgėm su Forelles topinambų salotom (ačiū Kristinai už šią nuostabiai skanią daržovę):

• burokine tarka tarkuoti nuskusti topinambai;
• pusžiedžiais pjaustyti raudonieji svogūnai;
• smulkiai kapotos šviežios petražolės;
• šviežiai malti juodieji pipirai;
• druska;
• liesa grietinė.

Super!

REZULTATAS

PRIEŠISTORĖ

Chili con carne… Gan pakiliai, ne? Ėmiau ir pakilumą nužudžiau - mano čili sriuba/troškinys buvo be čili :D Vat visai man šį kartą norėjosi neaštriai, bet skaniai “čilisriubiškai”. Labai man tinka Beatos receptai (juokiuosi, kad man tuoj reikės atskiro blogo apie josios receptų išbandymus mano virtuvėje…), labai skanu, labai rekomenduoju, o jei kam norisi to tikrojo aštrumo, tai va prašom, originalus receptas tiesiai iš naujojo Beatos kalendoriaus 2012 metams (tik jau sultinio 1 litro SOČIAI užtenka (ne 2 l) - manau, įsivėlė spausdinimo klaidelė). Laidą, kurioje miela ponia gamina šią sriubytę, kol kas galite pažiūrėti tv3play (nuo maždaug 14 minutės).

RECEPTAS (penkiems tikrai užteko)

• 300 g maltos jautienos (naudojau kiaulienos ir jautienos faršą);
• aliejaus apkepinimui;
• 2 čili pipiriukai (galima ir išvis nedėti - vis tiek bus labai labai skanus troškinys);
• 1 a. š. malto kumino (man užtenka ½ a. š.);
• 1 a. š. maltos kalendros (man užtenka ir ½ a. š.)
• 1 a. š. raudonėlio;
• 1 a. š. saldžiosios paprikos miltelių;
• ½ a. š. rūkytos paprikos miltelių (arba dar geriau - 1 v. š. čipotle pastos ar padažo);

• 1 didelis svogūnas;
• 1 saliero stiebas;
• 4 skiltelės česnako;
• 2 paprikos (labai gražu 1 raudona ir 1 geltona);

• 1 nedidelė skardinė (400 g) savo sultyse konservuotų pomidorų be odelės;
• 1-2 v. š. pomidorų pastos;
• 1 l (ar kiek mažiau, jei norite labiau troškinio nei sriubos konsistencijos) sultinio ar tiesiog vandens;
• 1 nedidelė skardinė (400 g) konservuotų virtų raudonųjų pupelių;
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų;

• (žaliosios) citrinos sulčių pagal skonį (išvis nedėjau);
• sūrio ar grietinės (nebūtina);
• šviežių petražolių ar kalendros.

Jautieną apkepinti šlakelyje aliejaus, sudėti smulkiai pjaustytus čiliukus, maltą kuminą, kalendrą, raudonėlį, džiovintą paprastą ir rūkytą papriką, kelias minutes pakepinti, kad išsiskirtų visų prieskonių aromatas.

Atskirai pakepinti smulkiai pjaustytą svogūną, salierą, česnaką, kubeliais pjaustytą papriką (nors galima paprikos ir nekepinti, bet man patinka; ir Beata siūlo ją nuskusti, kad geriau suvirtų).

Viską suversti į vieną puodą, kur virs sriuba. Supilti smulkintus pomidorus, dėti pomidorų pastos, užpilti sultinio (kad viską apsemtų) ir pavirti/patroškinti apie 20 min. Pabaigoje sudėti nusunktas pupeles, pasūdyti, jei reikia, įdėti pipirų, paskaninti citrinos sultimis.

Patiekiant įtarkuoti sūrio ar įdėti grietinės, užbarstyti smulkintų šviežių petražolių ar kalendros. Labai skanu su česnakine duonele (sviestas+česnakas+šviežios petražolės+druska ant kad ir kokio paprasto batono, idealu - bagetės, čiabatos, ir kelias minutes pašauti į orkaitę, kad apskrustų). Skanaus!

REZULTATAS

PRIEŠISTORĖ

Labai gera idėja (prisiskaičiau SM), kai nežinai, ką žmogui dovanoti - juk saldainius ar bent kokį gėralą tai tikrai mėgsta visi, na, beveik visi. O tinka bet kokia proga - ir gimtadienio/vardadienio, ir vestuvių/vestuvių metinių, ir krikštynų/palankynų, ir Kalėdų (galima padaryti eglutės forma), ir šv. Valentino (kaip tik artėja… gal kam idėja bus), ir net velykiško ką nors galima sugalvoti, ir Mamos ar Tėčio dienai. Kam dar? Gal tiesiog vietoj gėlių… Toks neeilinis receptas mano bloge :)

RECEPTAS

• vazonėlis (arba gigantiškas puodelis su lėkštute, arba koks nors dekoratyvinis arbatinukas ar laistytuvas, ar dar kas nors, į kurį sodinsime medį);
• paprastas celofaninis maišelis;
• gipsas + vanduo;
• šaka (būsimo medžio kotas, kamienas; galima jį apvynioti virvele ar juostele, tada nebūtinai imti šaką - tiks bet koks strypas);
• popierius (gali būti laikraščiai) burbului, ant kurio klijuojami saldainiai (burbulas gali būti ir iš putoplasto ar floristinės oazės ar šiaip koks nereikalingas plastmasinis burbulas) + lipni juosta burbului apklijuoti ir taip ji suformuoti, aplyginti;
• karštų klijų pistoletas + klijų lazdelės saldainiams ir papuošimams tvirtinti (saldainius galima klijuoti ir su dvipuse lipnia juosta);
• saldainiai (kiekis priklauso nuo norimo saldainių medžio dydžio, vidutiniškai - apie 1 kg);
• įvairūs gražumynai, papuošimai (floristinis pluoštas, dirbtinės gėlės, boružės, vabaliukai, drugeliai, kriauklytės, lapukai, grybukai, bitutės, plunksnos, pinigai ir t. t. - fantazijos reikalas…).

Išsirenkam vazonėlį. Paprastai darau plastmasiniame, kurį dar kartais aplipdau grožybėm (pagal nuotaiką, laiką ir ar tinka prie bendro vaizdo). Galima ir super duper keraminį naudoti (nors kažkur skaičiau, kad būna, jog skyla, bet gal kai užpildui cementas naudojamas vietoj gipso… Tiksliai nežinau, tai ir nerizikuoju). Kiti dar daro gražiuose didesniuose puodeliuose su lėkštute arbatai.

Dar reikės pagaliuko-”kamieno”. Paprastai naudoju 30-35 cm ilgio nedideliam vazonėliui. Bet čia, aišku, ne riba - galima ir į kibirinį vazoną rąstą įstatyti :) Skersmuo - apie 2 cm. Bet galima ir visai plonus kokius tris pagaliukus naudoti į krūvą suglaudus ar kiek su tarpais įstatyti. Būna, “kamieną” dar apvija virvele ar dovanų juostele, bet man toks natūralus gražu.

Vazonėliui užpildyti reikės gipso (nors esu mačiusi ir kad putoplastu užpildo). Mažiausias kiekis, rastas “Senukuose”, - 2 kg 5,49 Lt. Užteko beveik 3 nedideliems vazonėliams.

Saldainiams lipdyti reikalingas karštų klijų pistoletas. Pirkau mažiuką “Senukuose” už 7,90 Lt. Nors sėkmingai lipdyti galima ir su dvipuse lipnia juosta (gal net patikimiau laikosi…), kurios būna kanceliarinėse prekėse ir kainuoja iki 2 Lt.

Karštų klijų pistoletas “užtaisomas” klijų lazdelėmis (perkant pakuotėje prie jo buvo 2 vnt., kiek pamenu). Manajam tinka 7,2 mm skersmens “šoviniai” (iki 8 mm). “Senukuose” kainuoja 3,59 Lt. 12 vnt. Paprastai vienam medeliui ar buteliui sumeistrauti sunaudoju 4-5 lazdeles.

Medelių saldainius klijuoju ant burbulo, pasidaryto iš popieriaus (laikraščiai viduj ir baltas popierius išorėj) ir apklijuoto lipnia juosta. Dar kai kas daro iš vadinamos oazės, kuri naudojama floristikoje - tokia kaip kieta kempinė ir į ją gerai sminga visokie smailūs dalykai. Saldainių buteliams padarau burbulą su skyle iš putoplasto, kurį irgi laisvai galima naudoti ir medeliams, bet man iš popieriaus paprasčiau ir greičiau.

Taigi pradedam gamybą. Iš gipso užsimaišom košę-makalošę. Neįsivaizduoju, kiek jį galima skiesti, ant pakelio nebuvo parašyta, bet pasidarau trupučiuką tirštesnę nei blynams ir viskas gaunasi gerai. Iš pradžių pasidarau skystesnę, o po to tirštinu pridėdama gipso, kad lengviau maišytųsi.

Dėl viso pikto vazonėlį iškloju maišeliu (pvz., kad netyčia neišsiteptų, nors gipsas gan lengvai nusiplauna). Tas naudinga, jei naudojamas gražus vazonas ir nuraškius saldainius, būtų galima vazonėlį panaudoti, pvz., gėlėms sodinti :)

Įstatom “kamieną”, pripildom gipso skiediniu. Nepildyti iki pat viršaus - reikės vietos “pievelei” ar šiaip papuošimams, paslėpsiantiems gipsą.

Paliekam ramybėje sustingti. Kiek suprantu, per kokį pusvalandį turėtų sustingti - niekad nenuiminėjau laiko, nes paprastai pagrindą pasidarau iš vakaro.

Pasigamintam burbule žirklėmis padarom poros cm gylio duobutę, į ją pripilam šiek tiek karštų klijų ir pamaunam ant “kamieno”. Pradedam lipdyti saldainius. Geriausia ir paprasčiausia - triufelių formos saldainiai. Pradedu klijuoti nuo apačios.

Klijų užvarau aplinkui ir šiek tiek per vidurį saldainio dugno - žodžiu, negailiu, kad tikrai laikytųsi - ir laikosi gerai :) Pvz., kelionės iš Radviliškio į Kauną dovanų maišelyje pastatyto medžio neatlaikė du saldainiai. O su dvipuse lipnia juosta - dar viskas paprasčiau ir gal net patikimiau, o ir patogiau įsimesti į kelionę “pataisymams”, jeigu ką.

Ir taip kantriai, stengiantis palikti kuo mažesnius tarpus, aplipdom visą burbulą. Pateiktame pavyzdyje sunaudojau 900 g saldainių “Kas pasakė “Mū”?”

Toliau seka fantazijos apraiška - puošyba… Į tarpus tuo pačiu karštų klijų pistoletu klijuoju spalvoto plaušo (reikia ieškoti floristikos parduotuvėse), dirbtinių žiedų ar iš dovanų juostelių pagamintų gėlyčių (perku “Maximoj”), pritupdau boružių, žiogų, drugelių ar dar kokių gyvių… Tinka ir kriauklytės, akmenukai, visokie sausi dalykėliai ir t. t., ir pan. (didesniuose “Senukuose” būna irgi skyriai tokiems gėriams, būna ir floristikos salonuose). Dar net pinigų drugeliais žmonės sugalvojo medelius papuošti! :) Foto - iš Saldainiu Medeliai Facebook’o - gal nesupyks… :)

REZULTATAS (jei kam aktualu - šito medelio savikaina gavos apie 25 Lt.)

Ir dar pora darytų anksčiau:

PRIEŠISTORĖ

Šiemet pirmą kartą kepiau kūčiukus. Nors pas mus tai mamos darbas, bet norėjau pabandyti ir aš. Toks mano ir bandymas… Kaip žinia, su mielinėm tešlom aš sunkiai prasidedu, tai “nusirašau” į tingines ir labai mielai visą tą reikalą palieku duonkepei. Pasirinkau visų išliaupsintuosius kūčiukus iš Žaidimų aikštelės, tik pora šaukštų mažinau cukraus kiekį ir tikrai buvo pakankamai saldūs - man kaip tik. Gaunasi nekieti, jei norisi traškių, gal reiktų dar mažinti temperatūrą. Labai skaniai kramsnojasi, o ypatingai pirmąją dieną, tik ką iškepti nyksta žaibiškai… Taigi rekomenduojama dviguba ar bent jau pusantrinė porcija :)

RECEPTAS (man gavosi 3 skardos)

• 200 ml vandens;
• 2 v. š. aliejaus;
• 4 v. š. cukraus;
• 1/2 a. š. druskos;
• 450 g miltų;
• 2 v. š. aguonų;
• 10 g šviežių mielių.

Tešlai skirtus produktus nurodyta eilės tvarka sudėti į duonkepę (skysčiai nebūtinai šilti), pasirinkti tešlos minkymo programą (manojoje Bomann CB 593 - programa Nr. 8 Teig) ir eiti užsiiminėti kitais reikalais :)

Arba kaip rašo gerb. p. Eglė: Mieles ištrinti su cukrumi. Į šiltą vandenį suberti pusę persijotų miltų ir su cukrumi ištrintas mieles. Viską išplakti (pvz., šluotele), paviršių pabarstyti miltais ir pastatyti šiltoje vietoje, kad pakiltų. Suberti likusius miltus, aguonas, supilti aliejų ir minkyti, kol tešla nebelips prie rankų. Tešlą palikti uždengtą šiltoje vietoje, kad pakiltų.

Iš tešlos iškočioti piršto storio “dešreles”, supjaustyti nedideliais gabaliukais ir išdėlioti kepimo popieriumi ištiestoje skardoje, paliekant tarpelius (nes gi pūsis). Kepti 180° C temperatūroje, kol gražiai pagels (maniesiems prireikė 15 min.). Skanaus!

REZULTATAS