BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nekenčiu virtuvės

2013-04-24

Daugiaryžis (risotto) su smidrais (šparagais)

Tema: RyžiaiJūratė @ 21:06

PRIEŠISTORĖ

Tiktai pernai pirmą kartą paragavau smidrų, arba dar kitaip vadinamų šparagų. Iškart nusipirkau net du nemažus pundelius - vieną žalių ir vieną baltų (skonyje skirtumo nepajutau, žali gražesni) - kad jau ragauti, tai visaip kaip ir net neabejojau, kad patiks :) O dar akcija (auka auka…). Balandžio pabaigoje ir gegužį būna jų derlius (girdėjau, kad net ir Lietuvoje yra šparagų ūkis…), tai jau vėl dairysiuos. Nepasakyčiau, kad dėl jų labai alpčiau, bet per metus pasiilgstama :) Noris įvairovės, o dar ir labai naudinga, karališka vadinama, daržovė. Ir ką pernai išbandžiau su ja, viskas labai patiko: ir garuose apvirti su apelsininiu hollandaise padažu (ir su bulvėm) - žiauriai skanus padažiukas iš Gordon Ramsay knygos “Gaminti gali visi!”, ir trapios tešlos pyragiukai su kumpiu bei saulėje džiovintais pomidorais beveik pagal Beatos receptą iš antros jos knygos “Metai Beatos virtuvėje”, beigi šitas rizotas iš Jamie Oliver knygos “Gimęs gaminti”.

RECEPTAS (dviems)

  • ½ ryšelio smidrų (šparagų);
  • ~450 ml daržovių ar vištienos sultinio;
  • šlakelis alyvuogių aliejaus;
  • gabaliukas sviesto pakepinimui ir dar 25 g pabaigai;
  • ½ mažo svogūno;
  • 1 saliero stiebas;
  • 150 g risotto ryžių (pvz., arborio ar bent jau pačių paprasčiausių apvalių);
  • 60 ml sauso balto vyno (arba vermuto);
  • saujelė tarkuoto parmezano (naudojau “Džiugą”);
  • keli lapeliai šviežių mėtų (neturėjau :( tikiu, kad su mėta gaunasi dar skaniau);
  • ½ citrinos nutarkuota žievelė ir sultys;
  • druskos;
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Smidrus supjaustyti mažais skridinėliais, viršūnėles paliekant sveikas.

Sultinį užvirti. Keptuvėje įkaitinti aliejų ir gabaliuką sviesto, suberti smulkintą svogūną ir salierą, lengvai apkepinti, kad daržovės suminkštėtų. Suberti ryžius, šiek tiek padidinti ugnį, pamaišyti. Tada supilti vyną ir vis maišant pakepinti, kol susigers. Sumažinti ugnį, kad ryžiai nevirtų per greitai, bet ir ne per lėtai, kad nesigautų ryžių pudingas :)

Tada supilti samtelį karšto sultinio ir maišyti, kol skystis susigers. Pilamas kitas samtelis sultinio, vėl maišoma, kol susigers ir taip toliau. Likus maždaug 200 ml sultinio (kiek mažiau nei pusė), suberti smidrus. Pilti dar samtelį sultinio, maišyti ir kepinti, kol susigers. Ryžiai turi neprarasti formos ir tapti minkšti, švelnūs, drėgni (gali viso sultinio ir neprireikti), ir kaip J. Oliver rašo: “Daugiaryžis turėtų būti šiek tiek skystenis, nei, jūsų manymu, reikia” :)

Keptuvę nukaisti, įmaišyti sviestą ir parmezaną (šiek tiek pasilikti užsibarstyti ant viršaus), smulkintus mėtų lapelius, citrinos žievelę (šiek tiek pasilikti užsibarstyti ant viršaus) ir sultis. Įberti druskos, jei reikia, šviežiai maltų pipirų. Uždengti keptuvę ir palikti daugiaryžį minutei ramybėje. Patiekiant galima lengvai pašlakstyti ypač tyru alyvuogių aliejumi, likusia citrinos žievele bei parmezanu. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2013-03-06

Vištienos plovas

PRIEŠISTORĖ

Nuostabus, skanus, aromatingas. Iš pirmosios Beatos knygos “Beatos virtuvė”. Jau nebežinau, kiek kartų dariau ir dar daug daug darysiu. Kažkada neturėjau džiovintų abrikosų, tai ir su razinom labai gerai tiko. Galima ir išvis nedėti jokių džiovintų vaisių, bet jau prieskonių tai niekad neatsisakyčiau.

RECEPTAS (2-3 porcijos)

  • 200-250 g vištų šlaunelių mėsos;
  • druskos;
  • maltų juodųjų pipirų;
  • ½ a. š. maltos kalendros;
  • ½ a. š. maltos dž. paprikos;
  • ¾ a. š. malto kumino;
  • ½ a. š. maltos ciberžolės;
  • 2 v. š. alyvuogių aliejaus;
  • 1 svogūnas;
  • 2 morkos;
  • 1 lauro lapas;
  • ½ česnako galvutės;
  • 50 g džiovintų abrikosų;
  • 150 g ryžių (naudoju apvalius);
  • 300 ml vištienos sultinio.

Vištieną supjaustyti nedideliais gabaliukais, pasūdyti paprieskoniuoti visais prieskoniais išskyrus ciberžolę. Plovui gaminti labiausiai tinka sunkus ketaus puodas su sandariai užsidengiančiu dangčiu, bet man viskas kuo puikiausiai gaunasi ir gilesnėje  keptuvėje su dangčiu. Aliejuje pakepinti vištieną, sudėti smulkiai pjaustytą svogūną. Kai svogūnas suminkštėja, suberti ciberžolę, šiaudeliais pjaustytas morkas, lauro lapą. 5 min. patroškinti uždengus. Įmesti gan stambiai pasmulkintą česnaką, abrikosų gabaliukus ir dar 10 min. patroškinti. Ryžius perplauti po šaltu vandeniu, sudėti į keptuvę, išmaišyti, užpilti karštu vištienos sultiniu, užvirinti ir uždengus troškinti ant labai mažos ugnies 15 min. Tada ugnį išjungti ir dar leisti pastovėti 5 min. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-11-02

Daugiaryžis (risotto) su moliūgu

Tema: Beatos virtuvė, RyžiaiJūratė @ 16:29

PRIEŠISTORĖ

Mano didžiam nustebimui mūsų kaimo dviejų X Maximoj netyčia sugebėjau gauti kvapiojo moliūgo (butternut squash)!!! Perpjovus kvapas priminė arbūzą gal kažkiek. Bet esu valgiusi ir kvapnesnių tiesiai iš lietuviško daržo. Nors tikrai skanus. Net ir vienas, orkaitėje keptas. Labai patiko intensyvi oranžinė spalva, bet vėlgi - ir paprastų moliūgų yra rūšių su ne ką prastesne spalva.

Žodžiu, mano siauru manymu, rizotui laisvai galima imti bet kokį skaniai kvepiantį moliūgą. O jei dar nepatingėsit jo iškepti orkaitėje, pvz., su šviežio šalavijo lapeliais, kurie dažname rizoto recepte siūlomi, tai išvis bus apsivalgymas. Nors pirmasis mano daugiaryžis buvo su pievagrybiais ir saliero stiebu - irgi labai skanu. Esmė - apvalūs rizoto ryžiai (būtinai), svogūnas, česnakas, stiklinaitė balto sauso vyno, karštas vištienos ar daržovių sultinys, ilgas (toks ir ilgas - iki pusvalandžio) maišymas, pilant po samtelį, ir galiausiai geras šaukštas sviesto, grietinės ar maskarponės bei parmezano tipo sūrio. O jau priedai - pagal nuotaiką, skonį, orą, sezoną, šaldytuvą, mamą, tėtį, pageidavimų koncertą :) Sako, labai skanu su smidrais (šparagais). Niekad jų neragavau… Laukiu sezono. Matyt :) O moliūginiam daugiaryžiui įkvėpimas iš čia ir čia, žinoma :).

RECEPTAS (trims-keturiems)

  • 400-500 g moliūgo (pageidautina kvapiojo), supjaustyto kubeliais;
  • pipirų, druskos, aliejaus pašlakstymui;
  • 1 svogūnas;
  • 2 skiltelės česnako;
  • alyvuogių aliejaus ar sviesto pakepinimui;
  • 250 g risotto ryžių (apvalių; visi labai rekomenduoja Arborio, bet nesu paprastoj parduotuvėj mačius);
  • 1 st. balto sauso vyno;
  • 750 ml vištienos ar daržovių sultinio;
  • 25 g sviesto;
  • tarkuoto parmezano (naudoju “Džiugą”).

Moliūgo kubelius pabarstyti druska, pipirais ir apšlakstyti aliejumi. Kepti 200° C orkaitėje apie pusvalandį.

Šlakelyje alyvų aliejaus pakepinami svogūnai, tada sudedami česnakai, dar šiek tiek pakepinama. Suberiami ryžiai, kurie taip pat pakepinami minutę kitą. Tada stiklinaitė sauso balto vyno. Kepinama kepinama, kol išgaruoja (šitoj vietoj galima sudėti moliūgą, jei nekepamas orkaitėje). Tada karštas vištienos ar daržovių sultinys po samtelį (~100 ml) - kepinama kepinama, troškinama vis maišant. Kitas samtelis pilamas, tik kai praktiškai susigeria prieš tai supiltas. Procesas trunka apie 20 min. Ryžiai turi būti beveik išvirę, nepervirę, turi jaustis tvirtumas (bet ne kietumas), kaip su teisingai išvirtais makaronais - al dente. Galiausiai įmaišyti šaukštą sviesto, gerą saują parmezano.

Suverčiami iškepę moliūgai, viskas išmaišoma ir tiekiant dar apibarstoma sūrio. Rizotas turi gautis kreminis. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-10-25

Daugiaryžis (risotto) su pievagrybiais

Tema: RyžiaiJūratė @ 18:33

PRIEŠISTORĖ

Pirmasis mano rizotas :) Paprastas, bet skanus. Iš Gordon Ramsay knygos “Gaminti gali visi!”. Gamindama pasijaučiau kažkaip pakiliai :) Ypač kai supyliau vyną. Tas kvapas, šiluma, maišymas. Risotto… Jau kelis kartus gaminau, bet niekaip normaliai nenufotkinu. Ai, ne tame esmė… Risotto… :)

RECEPTAS (trims-keturiems)

  • 400 g rudųjų pievagrybių (originale 100 g kreivabudžių ir 100 g voveraičių, baravykų ar kt. miško grybų);
  • alyvuogių aliejaus;
  • 1 didelis svogūnas;
  • 3-4 saliero stiebai (originale - 2 salierai (?));
  • 200 g risotto ryžių (pvz., Arborio; aš naudojau paprasčiausius Skanėjos apvaliuosius ryžius);
  • 200 ml baltojo sauso vyno;
  • 750 ml daržovių sultinio;
  • 1 a. š. maltos kalendros;
  • maltų juodųjų pipirų;
  • druskos;
  • 2-3 š. grietinės ar maskarponės;
  • tarkuoto parmezano (naudojau “Džiugą”);
  • svogūnų laiškų (originale - daržinių builių ar česnakų laiškų).

Pasmulkintus grybus pakepinti nedideliame kiekyje aliejaus, kol suminkštės. Atidėti į šalį.

Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinti aliejuje 2-3 min., kol suminkštės, bet nepakeis spalvos. Suberti salierus ir kepti dar 2 min. Įmaišyti ryžius ir dar porą min. pakepinti. Supilti vyną ir kepti, kol vynas susigers. Tada supilti samtelį karšto sultinio su kalendra ir maišyti, kol skystis susigers. Pilamas kitas samtis sultinio, vėl maišoma, kol susigers ir taip toliau, kol ryžiai pasidarys al dente (išvirę, bet tvirti kramtant). Rizotas turėtų būti labai drėgnas, kreminis. Pagardinti druska, pipirais, įmaišyti pakepintus grybus, grietinę ar maskarponę. Patiekiant apibarstyti prieskoninėmis žolelėmis ir parmezanu. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-01-17

Kokosinis ryžių pudingas su džiovintomis spanguolėmis

Tema: Pusryčiai, RyžiaiJūratė @ 13:42

PRIEŠISTORĖ

Kažkada alpau dėl parduotuvinio ryžių pudingo… Dabar labai abejingai praeinu, nes žinau, kad namie išsivirtas yra nepalyginamas. Jau vien dėl to, kad žinau, ko prisidedu į jį. O ir variacijų visokių visokiausių galima prisigalvoti (anksčiau išbandyti ryžių pudingai čia). Šiam kartui - kokoso mėgėjams, kuriems priklausau ir aš. Šaltinis - iš serijos “produktai prašosi būti sunaudojami” :) Ir gavosi labai skanūs pusryčiai.

RECEPTAS (dviems)

1 mažas indelis (250 ml) kokosų pieno;

1 st. pieno;

60 g apvalių ryžių (galima naudoti desertinius arba risotui skirtus ryžius; aš naudojau RIMI apvalius);

1 š. cukraus;

¼ a. š. vanilinio cukraus pudros su natūralia vanile (arba ½ a. š. paprasto vanilinio cukraus ar ¼-½ vanilės ankšties);

1 š. kokoso drožlių;

30-40 g džiovintų spanguolių (ar vyšnių, ar razinų).

Kokosų ir paprastą pieną pakaitinti maišant, kad gautųsi vientisas skystimėlis (dažnai kokosų pienas “susisluoksniuoja”, t. y. atsiskiria skystis ir koncentruota kokoso masė; nors ir yra perspėjimas ant pakuotės, kad prieš atidarant reikia gerai supurtyti, bet paprastai man tai nepadeda). Suberti ryžius, cukrų, vanilinį cukrų ir vis pamaišant, kad neprisviltų, virti ant nedidelės ugnies apie 30-40 min. iki kreminės košės konsistencijos. Virimo “pusiaukelėje” įberti kokoso drožles ir verdančiu vandeniu perpiltas spanguoles. Išvirus dar kelias minutes palaikyti uždengus, kad ryžiai galutinai išbrinktų. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-01-16

Ryžiai su krevetėmis ir česnakais

PRIEŠISTORĖ

Krevetės su ryžiais, ryžiai su krevetėmis - koks skirtumas… Svarbu, labai paprasta, greita ir labai skanu! Tikrai, kas paprasta - genialu. Radau Saldainiuko bloge. Rekomenduojama su rudaisiais ryžiais (jie turbūt visu kuo ten geresni), bet labai skaniai susivalgė ir su pačiais paprasčiausiais ilgagrūdžiais. Tikrai gaminsiu dar ne kartą.

RECEPTAS (dviems)

200 g krevečių (naudojau lukštentas šaldytas);

100 g ryžių (1 pakelis);

4 skiltelės česnako;

50 ml balto vyno;

rozmarino (geriau šviežio, bet neradau - tiko ir džiovintas);

krapų (nebūtina, bet man norėjosi, tai ir įbėriau džiovintų);

pipirų (naudojau baltuosius, bet gerai bet kokie);

druskos;

aliejaus pakepinimui (naudojau skrudintų sezamų - priduoda gero skonio, bet tiks ir pats paprasčiausias turimas).

Krevetes atšildyti. Ryžius išvirti, perlieti šaltu vandeniu, nuvarvinti. Česnaką ne visai smulkiai supjaustyti ir kartu su krevetėmis bei prieskoniais apkepinti šlakelyje aliejaus, supilti vyną, minutę patroškinti. Suversti ryžius, pasūdyti, jei reikia ir dar kelias minutes patroškinti. Skanaus! Su balto vyno taure. Arba be - vis tiek skanu :)

REZULTATAS

Rodyk draugams

2010-10-20

Ryžių pyragėliai su įdaru

PRIEŠISTORĖ

Liko ryžių po egzotiškos vištienos. Liko pievagrybių nuo makaronų su pelėsiniu sūriu. Gavau dvi didžiules cukinijas iš mielos draugės Kristinos (ačiū tau!). Mamos vištos vėl pradėjo dėti (ačiū ir joms :)). Ir pomidorų iš josios šiltnamio vis dar yra, net naminės varškės gumuliuką dar šaldytuve radau (ačiū vėl tai pačiai brangiausiajai). Ir ačiū Maximai už “Džiugo” akciją :) Och, kokia smagi “dėkavojimų” diena :) Iš visų tų paprastų produktų susilipdė neprasti pyragėliai, kuriuos radau Didelių eksperimentų mažoje virtuvėje per moliūginių daržovių savaitę projekte “52 skanios savaitės”. Tik prieskonių pasigedau (gal dėl to, kad rusiškajame kuking.net nurodytasis receptas patalpintas su etikete “Vaikiški patiekalai” - Augustai, čia tau :)), tai šio to pridėjau (erdvė jūsų fantazijoms ir pomėgiams).

RECEPTAS (12 pyragėlių-keksiukų)

Ryžių pagrindui:

1½ pakelio (pakelis - 100 g) virtų (pasūdytame, su prieskoniais vandeny) ryžių;

50 g parmezano tipo sūrio (naudojau “Džiugą”, bet manau, ir kitas koks fermentinis tinka);

1 kiaušinis (originale - 1 trynys).

Įdarui:

50 g pievagrybių (ėmiau 4 didesnius);

1 nedidelė cukinija (ėmiau didelės cukinijos gabalą - apie 300-400 g);

1 pomidoras (originale tik ½);

sviesto (pakepinimui ir formelių ištepimui);

½ puodelio varškės ar rikotos (dėjau daugiau);

1-2 kiaušiniai (originale - 1 trynys);

druska, pipirai ir kt. mėgstami prieskoniai.

Ryžius sumaišyti su tarkuotu sūriu (šiek tiek pasilikti pabarstymui ant viršaus) ir kiaušiniu. Kepimo formeles (ėmiau keksiukams, bet ir ramekinai tinka ar dar kokios nedidelės) ištepti sviestu (bet išimti sunkoka, tai gal kitą kartą popierėliuose keksiukams bandysiu). Dėti po gerą šaukštą ryžių ir paspausti (galima bandyti formuoti krepšelius).

Įdarui svieste pakepinti pjaustytus pievagrybius, burokine tarka tarkuotą cukiniją, kubeliais pjaustytą pomidorą, pasūdyti, paprieskoniuoti. Leisti pasitroškinti šiek tiek (man išsiskyrė daug skysčio, niekur jo nenupyliau, tik dėl to ir ėmiau du kiaušinius, kad kepant pyragėliai stabilizuotųsi). Nukelti nuo ugnies, leisti praaušti. Tada įmaišyti varškę ir kiaušinį. Krauti ant ryžių, viršų šiek tiek pabarstyti parmezanu. Kepti apie pusvalandį 200° C temperatūros orkaitėje. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2010-03-26

Ryžių pudingas

PRIEŠISTORĖ

Jau seniai norėjau išsivirti ryžių pudingo arba, lietuviškai tariant, skanios ryžių košės. Dažnai nusiperkam iš parduotuvės paskanauti, bet parduotuvinis yra parduotuvinis… Kažkada beklaidžiodama receptainėse, pas Beatą užtikau du gaminimo būdus. Po to dar Neringos bloge pasigrožėjau Venecišku ryžių pudingu ir galų gale šiandien pusryčiams mėgavomės šiuo skanėstu, pasiskolinus minčių iš abiejų puslapių. Pradžiai pasirinkau paprastesnį variantą, be jokių prieskonių (siūlomi cinamonas, kardamonas, muskato riešutas, apelsino žievelė), tik su vanile, nes ji labai patinka. Išbandėm du variantus: šiltą su Rygos juodųjų serbentų balzame mirkytomis razinomis (Neringos bloge buvo siūlyta mirkyti brendyje, bet ką turėjau, tą ir naudojau - labai ir taip tiko) ir šaltą su braškėmis (paskutinės :( iš šaldiklio atsargų…), tai šeima nutarė, kad šiltas visgi skaniau, nors šaltas irgi labai tiko, tvirtesnis, jau ne visai košė, jau galima vadinti pudingu :) Žodžiu, link parduotuvinio rankos tikrai nebesities…

RECEPTAS (keturiems)

  • 120 g apvalių ryžių (galima naudoti desertinius arba rizotui skirtus ryžius; aš naudojau RIMI apvalius);
  • 750 ml pieno;
  • 250 ml riebios grietinėlės (arba galima vien tik pieno 1 l naudoti);
  • 2 š. cukraus;
  • 1/2 vanilės ankšties (šiaip siūloma dėti visą, bet pusę teturėjau, tai ir iš pusės tikrai užteko ir skonio, ir kvapo; manau, galima išsisukti ir su vaniliniu cukrumi iš bėdos).

Į puodą (geriau storesniu dugnu) pilti pieną, grietinėlę (jei naudosite), išilgai perpjautą vanilės ankštį, cukrų ir viską užvirinti. Nukaisti. Suberti ryžius, išmaišyti ir palikti pastovėti, pabrinkti per naktį (galima palikti tik kelioms valandoms ar išvis iškart virti, bet tada reiks daugiau laiko ir kantrybės, kol ryžiai išsileis ir gerai suvirs).

Ryte ryžius užvirinti, sumažinti ugnį iki minimumo ir vis pamaišant, kad neprisviltų, virti bent 20 min. Ištraukti vanilės ankštį ir, uždengus puodą, leisti dar pastovėti 10 min., jei yra kantrybės. Pagardinti šviežiomis (šaldytomis) ar džiovintomis (mirkytomis) uogomis, vaisiais ar uogiene ir skanauti, skanauti… Skanaus!

REZULTATAS

P. S. (pratęsimas)

Išbandžiau įsidrąsinus jau minėtą Neringos venecišką ryžių pudingą su visais prieskoniais - tikrai labai skanu, bet vėl ėmiau pusę vanilės ankšties (taupau :)) ir + šaukštelį vanilinio cukraus dėl visa ko; brendžio neturėjau, tai naudojau persikų likerį razinoms mirkyti; ir grietinėlės neturėjau, tai ėmiau visą litrą pieno - tikrai gavos ne prasčiau nei aukščiau aprašytu atveju, ir prieskoniai tikrai verti patekti į pudingą :) Pateikiu ir receptą dėl visa ko, jei kam tingėsis į Neringos blogą lįsti :)

  • 120 g apvalių ryžių (originale 110 g, bet mano svarstyklės kas 40 g sugraduotos, tai… :) );
  • 1 l pieno (originale 750 ml pieno ir 250 ml grietinėlės);
  • 1/2 vanilės ankšties + 1 a. š. vanilinio cukraus (originale 1 vanilės ankštis);
  • 2 š. cukraus;
  • 1/4 a. š. cinamono;
  • žiupsnelis malto muskato riešuto;
  • 1 apelsino nutarkuota žievelė;
  • 80 g razinų (o kodėl originale būtent 85 g, tai neįsivaizduoju…);
  • 2 š. brendžio (ar šiaip kokio skanaus alkoholio, tinkančio mirkyti razinas, nors galima ir nemirkyti…).

Pieną su išilgai perpjauta vanilės ankštimi ir cukrumi užvirinti. Suberti ryžius (galima palikti mirkti per naktį, kad greičiau kitą dieną išvirtų; galima ir razinas brendyje mirkyti per naktį, kad geriau “prisigertų”). Ten pat keliauja ir cinamonas, muskato riešutas, apelsino žievelė, užvirinama ir verdama ant silpnos ugnies apie 40 min. (jei mirko per naktį, aišku, greičiau). Pavirus 20 min., vanilės ankštis išgriebiama, sėklelės peiliu nugrandomos atgal į puodą, suberiamos išmirkytos razinos ir toliau verdama iki kreminės pudingo konsistencijos. Priedų tikrai daugiau nebesinori. Skanaus!

Rodyk draugams

2010-02-22

Ryžių ir varškės apkepas

Tema: Apkepai, Pusryčiai, RyžiaiJūratė @ 16:35

PRIEŠISTORĖ

Mama (ačiū jai) vėl užvežė vos ne 2 kg naminės varškės, tai dabar “varškėtinsimės” :) Senam senam nutrintam barako laikų receptų sąsiuvinėlyje tarp trijų varškės apkepų receptų iš interneto platybių dar vis sėdi vienas neišbandytas su ryžiais (nors gal tai labiau ryžių su varške apkepas, o ne atvirkščiai). O šiandien atsikėliau anksčiau, gražus saulėtas rytas, tai sakau, reikia pusryčiams iškepti apkepukų ramekinuose, kad greičiau būtų. Aišku, nebūtina kepti būtent juose, bet taip ir smagiau. Iš kiekio, pateikto žemiau, man išėjo 6 ramekinai.

RECEPTAS

  • 2 st. virtų ryžių;
  • 400-500 g varškės;
  • 3 kiaušiniai;
  • 5 v. š. cukraus (kas mėgsta saldžiau, galima ir daugiau);
  • 1 a. š. vanilinio cukraus;
  • 2 v. š. (kupini) grietinės;
  • 1/2 a. š. sodos (dėjau kepimo miltelių);
  • 1/2 st. razinų (dėjau saują džiovintų vyšnių; galima spanguolių arba datulių, arba nutarkuotą citrinos žievelę, arba išvis nieko, jei su kokia uogiene bus valgoma).

Kiaušinius ištrinti su paprastu ir vaniliniu cukrumi. Dėti varškę, grietinę, kepimo miltelius ir gerai išsukti (aš miksavau su kokteiliniu mikseriu). Suberti virtus ryžius, nuplikytas vyšnias (ar kokias kitas naudojamas džiovintas uogas), išmaišyti. Kepimo formą ištepti riebalais, supilti tešlą ir kepti vidutinio karštumo orkaitėje, kol gražiai apkeps (ramekinuose man kepa pusvalandį). Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

„WordPress“ variklis. WPMU Theme pack by WPMU-DEV.