BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nekenčiu virtuvės

2011-11-23

Stollen - vokiškas mielinis Kalėdų pyragas

Tema: Duonkepė, Kalėdos, PyragaiJūratė @ 20:06

PRIEŠISTORĖ

Va ir prasidėjo man Kalėdų laukimas - vienas pyragas jau supakuotas, suvyniotas į foliją brandinimui ir giliai užslėptas nuo godžių akių :) Šiemet pasirinkau garsiąją Drezdeno duoną su džiovintais skanėstais ir riešutais. Paprastai tie džiovinti skanėstai būna tamsios ir šviesios razinos bei apelsinų ir citrinų cukatos, bet laisvai galima improvizuoti ir dalį razinų keisti džiovintomis spanguolėmis, vyšniomis ar dar kokiais mylimais džiovintais vaisiais/uogom. Originalusis Drezdeno štolenas neapsieina be marcipano - į vidų įguldoma 200-300 g marcipanų masės juosta (kažką labai panašaus nesunkiai galima pasigaminti ir patiems - esu rašiusi prie keksiukų su marcipanais ir avietėm). Galima pridėti kalėdinių prieskonių (malto imbiero, cinamono, kardamono, gvazdikėlių ar tiesiog mišinio meduoliams). Yra receptų ir be kiaušinių, ir su daug kiaušinių, ir net su varške - bandymams, varijavimams ir ragavimams lankos plačios. Pirmam kartui pasirinkau paprastesnį variantą (palyginimui dar išsikepsiu nebrandintą su marcipanu prieš pat Kalėdas). Galima valgyti ir ataušusį, bet sako, kad suvyniotas į foliją (visiškai ataušęs) ir pabrandintas net iki poros mėnesių, tampa dar skanesnis. Kantraus ir malonaus Kalėdų laukimo :)

Papildymas. Likus lygiai dviems savaitėms iki Kalėdų (ir išlaikius 3,5 savaitės) visgi nutariau patikrinti visus savo užslėptus pyragus :) Ačiū dievui, jokių pelėsių ar apvalgymų :) O šitas štolenas visai patiko: jame kažkas yra tokio mistiško - atrodo, nieko ypatingo, “bulka” su razinom, cukatom ir riešutais, bet suvalgius gabaliuką, nejučia ranka tiesiasi “ragauti” dar ir dar vieno… O dėl to brandinimo… Tai labiau dalis šventės laukimo nei būtinas gamybos etapas. Bent jau šiam receptui. Prieš pat šventes būtinai išsikepsiu dar vieną su daugiau razinų, mažiau riešutų ir marcipanu (rutuliukų forma 125 g pakuotėje ir glaistyto šokoladu 200 g pakuotėje gan pigiai radau Norfoj).

Papildymas (po Kalėdų). Kitiems dviem kartams naudojau dvigubai daugiau razinų ir 100 g mažiau riešutų, nei nurodyta originale. Marcipanas, kad ir rutuliukų forma iš Norfos (Zentis firmos, Marzipan Kartoffeln), man labai patiko - būtinai įtraukiu į receptą :) Ir kepu dvejose kekso formose. Tikrai neverta bent jau šito recepto štoleno laikyti ilgų ilgiausiai, nors ir po savaitės jis išlieka skanus, bet po mėnesio - jau ne toks…

RECEPTAS

  • 100 g tamsių razinų (originale - 50 g);
  • 100 g šviesių razinų (originale - 50 g);
  • 40 g apelsinų cukatų (galima patiems nesunkiai pasigaminti arba nusipirkti Delonoje);
  • 40 g citrinų cukatų (verdu pati kartu su apelsinų žievelėmis);
  • 4 š. romo (ar brendžio, ar dar kokio skanaus alkoholio, nors galima ir be jo apsieiti);
  • 140 g sviesto (ar kepinių margarino);
  • 350 g miltų;
  • 1 pakelis sausų mielių (paprastai būna po 7 g - tiek, kiek reikia 0,5 kg miltų, nors būna supakuota ir po 11 g 1 kg miltų - reikia skaityti, ką rašo gamintojas arba imti 20 g šviežių presuotų mielių);
  • 40 g cukraus;
  • 2 a. š. vanilinio cukraus;
  • žiupsnelis druskos;
  • 1 citrinos nutarkuota žievelė;
  • 2 kiaušiniai;
  • 80 ml šilto pieno;
  • 50 g stambiai kapotų migdolų (originale - 150 g);
  • 200 g marcipano (nebūtina, bet laaabai man skanu).

Viršui:

  • 100 g tirpinto sviesto;
  • 100 g cukraus pudros.

Nuplikytas ir nusausintas razinas suberti kartu su cukatomis ir užpilti romu. Išmaišyti ir palikti mirkti per naktį.

Tešlai skirtą sviestą ištirpinti. Miltus, mieles, cukrų, vanilinį cukrų, druską ir nutarkuotą citrinos žievelę sumaišyti. Mušti kiaušinius, pilti šiltą pieną, tirpintą sviestą ir viską gerai išmaišyti (galima ir mikseriu su tešlai skirtais antgaliais), o po to ir rankomis minkyti, kol tešla taps elastinga, vientisa. Dėti į švarų dubenį, uždengti ir palikti šiltai pakilti bent 2 val. (arba kol akivaizdžiai jos padaugės, padvigubės).

(ARBA turint duonkepę, galima pasinaudoti jos privalumais: kiaušinius, pieną,  pjaustytą gabaliukais sviestą, cukrų, vanilinį cukrų, druską, nutarkuotą citrinos žievelę, miltus ir galiausiai mieles sudėti į duonkepę, pasirinkti tešlos minkymo programą (manojoje Bomann CB 593 - programa Nr. 8 Teig) ir eiti užsiiminėti kitais reikalais :)).

Razinas bei cukatas nuvarvinti ir kartu su kapotais migdolais (kuriuos galima įminkyti ir pirmame etape) įminkyti į tešlą. Vėl uždengus palikti šiltai pakilti 2 val.

Dėti tešlą ant miltuoto paviršiaus, iškočioti į ovalą, įkloti marcipano juostelę, jei naudojama, ir perlenkti beveik pusiau (išilgai) ir lenkimo vietą šiek tiek įspausti iš viršaus (greičiausiai niekas neaišku iš tokio mano pasakojimo, tai kaip suformuoti tradicinę štoleno formą, siūlau pasižiūrėti labai man patikusį filmuką tiesiai iš kepyklos apie Drezdeno kalėdinį štoleną su marcipano įdaru - formavimas vyksta nuo maždaug 2 minutės; o gal netyčia turite specialią formą štolenui - tai išvis vargti nereikės :) aš perlenkiau tik beveik iki pusės ir nepaspaudžiau krašto, tai toks išpleręs gavosi, bet tikiuosi, skonis atpirks išvaizdos trūkumus). Uždengti ir dar 20 min. pakildinti.

Orkaitę įkaitinti iki 180° C temperatūros. Kepti apie valandą. Dar karštą aptepti tirpintu sviestu ir gausiai apibarstyti cukraus pudra (ir taip kelis kartus, kad gautųsi neplonas saldus sluoksnis). Skanaus!

REZULTATAS

Su marcipanu, daugiau razinų ir mažiau riešutų:

Rodyk draugams

2010-12-29

“Malkos po sniegu”

Tema: Kalėdos, Pyragai, TortaiJūratė @ 12:03

PRIEŠISTORĖ

Dar vienas žiemiškas ir šventėms tinkantis pyragas (vien jau dėl savo įdomesnės formos), o gal ir visas tortas - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, vis tiek jis vienas populiariausių SM (ten labai naudingos “žingsnis po žingsnio” nuotraukos). Pabandžiau ir aš. Kaip ir dauguma, šiek tiek “klydau” “ant” kremo :) Iš to nekantrumo nepalaukiau, kad nors kiek daugiau pastingtų prieš sulaistant “malkas”. Tiksliau, reikėjo jo tokios konsistencijos, kad būtų jau beveik galima tepti, kad jis dar kiek pasigertų į “pagaliukus”, bet ir liktų tarpai užpildyti. Žodžiu, čia yra menas ir tobulumas ateina su praktika :) O skonis labai normalus: saldų kremą atsveria nesaldi tešla ir gaivios vyšnios (nors tiktų ir visokios kitokios šaldytos uogos). Saldomanams cukraus trūko, man gal jo ir per daug, nes šaldytas vyšnias maišiau su vyšniom iš uogienės, ko kitą kartą nedaryčiau.

RECEPTAS (tikrai nemažas, šventinių apimčių - man gavosi 16 gabaliukų arba 8 didelės trikampinės riekės)

“Malkoms”:

~1 kg šaldytų vyšnių (ar kokių kitokių šaldytų uogų; galima ir pamaišyti - į vieną pagaliuką įdėti vienokių, į kitą - kitokių; jei naudoti iš parduotuvės, tai dviejų pakelių po 400 g turėtų užtekti);

250 g sviesto;

200 g grietinės (naudojau 30% riebumo, nors kitą kartą gal imčiau liesesnę);

3 st. miltų;

1 a. š. kepimo miltelių (originale - soda, nugesinta actu).

Kremui:

600 g grietinės (galima ir jogurtą imti, tik tada gal šiek tiek daugiau želatinos reiktų);

1 st. cukraus;

½ citrinos sulčių (arba citrinos rūgštelės);

1 pakelis grietinėlės standiklio arba 10 g želatinos (ją ir naudojau).

Papuošimui (nebūtina):

50 g šokolado;

5 š. pieno.

Vyšnias atšildyti, susidariusias sultis nupilti.

Sviestą sutarkuoti burokine tarka, pilti grietinę, berti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Užminkyti tešlą. Suformuoti pailgą formą ir supjaustyti į 15 dalių. Palikti šaldytuve 3 val.

Tada kiekvieną gabaliuką kočioti plonai į pailgą blyną (žr. foto aukščiau pateiktoje SM nuorodoje), per vidurį eilute berti uogas ir susukti į “pagaliuką”, gerai užspaudžiant kraštus (kad ir kaip stengiaus, vis tiek sultys kepant šiek tiek išbėgo, bet tai tikrai nieko tokio). “Malkų” ilgis nėra labai svarbus (gal svarbiau, kad būtų maždaug vienodi). Svarbu, kad tilptų į turimą kepimo formą :) (naudojau orkaitės formą). Kepti 200° C temperatūroje apie 12 min. (man kepė dvigubai ilgiau). Iškepus leisti ataušti.

Kremui želatiną užpilti vandeniu ir leisti išbrinkti (tarkim, kokį pusvalandį ar kol gaminami “pagaliukai”). Tada maišant pakaitinti, kad želatina ištirptų. Pravėsusią želatiną supilti į grietinę, ten pat keliauja ir cukrus bei citrinos sultys. Viską gerai išplakti iki vientisumo. Leisti kremui kiek apstingti, kad būtų galima tepti (o ne pilti).

Ant didelės lėkštės vieną šalia kitos guldyti 5 “malkas”. Jas užklostyti kremu. Tada ant viršaus krauti 4 “malkas”, vėl kremas, tada 3 “malkos” ir taip suformuoti “apsnigtą malkų stirtą”. Statyti keletui valandų šaltoje vietoje, kad kremas kiek įsigertų į “malkas” ir apstingtų. Skanaus!

P. S. Papuošimas - fantazijos ir turimų produktų reikalas. Tiktų ir žiupsnelis aguonų ar kokosų drožlių, ar patarkuoto šokolado, ar pasmulkintų riešutų. Aš aplaisčiau piene ištirpintu šokoladu.

REZULTATAS

Rodyk draugams

2010-12-28

Kalėdinis punšas

PRIEŠISTORĖ

Pernai kalėdinėms dovanoms gaminau grietinėlės likerį pagal Beatą. Tikrai skanu, kas mėgsta tokius saldžius ir gana tirštus gėrimukus. Šiemet knygoje “Gardžios dovanos” užtikau kitą, paprastesnį, skystesnį gėraliuką, bet gavosi ne ką prastesnis. Cituoju: “Kalėdinis punšas yra mėgstamiausias britų gėrimas per Kalėdas. Jis įprastai ruošiamas likus porai savaičių iki švenčių, tada laikomas šaldytuve ir bent kartą per dieną butelis gerai papurtomas, kad gėrimas išlaikytų savo konsistenciją ir nesugestų”. Jau purčiau purčiau kaip purčiau, nes žali kiaušiniai ir pienas pasitikėjimo nekėlė, bet brendis ir cukrus davė atsvarą. Skonis per daug nepakito per tas porą savaičių, galima drąsiai ir iš karto gerti. Ragavusieji po dviejų savaičių irgi liko patenkinti ir sveiki gyvi :)

Labai graži knyga… :)

RECEPTAS

300 ml romo arba brendžio;

½ l pieno;

3 kiaušiniai;

250 g cukraus;

3 a. š. vanilinio cukraus (naudojau DanSukker vanilinę cukraus pudrą su natūralia vanile, tai būtų užtekę ir perpus mažiau).

Visus komponentus sudėti į kokteilinį mikserį, paplakti, supilti į norimus butelius (gaunasi apie 1 l) ir statyti į šaldytuvą. Nepamiršti kasdien po kartą gerai papurtyti. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

Kalėdinis riešutinis plokštainis su medumi ir cukatomis

Tema: Kalėdos, PyragaiJūratė @ 00:30

PRIEŠISTORĖ

Taigi taigi taigi ir šios Kalėdos neapsiėjo be kažko brandinto (aišku, kepiau ir pernai išbandytą kalėdinį džiovintų vaisių pyragą). Šiemetinis naujas bandymas - Forelles kalėdinis medaus ir riešutų pyragas. Šiek tiek pervadinau, atseit, tiksliau, bet ne tame esmė :) Esmė, kad patiko. Bet patiko užkietėjusiems riešutų mėgėjams (kokia aš ir esu) su tvirtais dantimis ir žandikauliais :D. Gal dėl to ir pervadinau į plokštainį. Patiko šiam reikalui išsivirti apelsinų cukatų (sako, galima laisvai keisti džiovintais vaisiais, bet skonis gi bus jau kitoks). Patiko tikrai juntamas medus. Patiko, kad skalsus - gabalytis šio gėrio ir sėdi “apsipatenkinęs” visą vakarą :) Patiko.

RECEPTAS

  • 300 g riešutų (naudojau migdolus ir lazdyno riešutus);
  • 225 g cukatų (pagal turimų namuose produktų situaciją gavosi taip: naudojau pačios virtas cukatas iš 2 apelsinų ir 1 mandarino žievelių; supyliau su visu sirupu; ir kadangi iš tiek žievelių gaunasi apie 100 g cukatų, tai dar papildomai įbėriau 100 g džiovintų spanguolių);
  • 1 a. š. prieskonių kepiniams (naudojau Dr. Oetker mišinį; arba tinka, kas patinka iš cinamono, malto dž. imbiero, muskato, gvazdikėlių, kardamono, kvapniųjų pipirų);
  • 100-150 g miltų (berti po truputį iki kol masė taps pakankamai tiršta; kadangi cukatas supyliau su visu sirupu, man prireikė apie 200 g);
  • 125 g cukraus pudros (vėlgi dėl cukatų sirupo jos išvis nedėjau, tik ant viršaus iškepus pabarsčiau; medaus irgi pamažinčiau, nes pakankamai saldu gavosi);
  • 3 v. š. vandens;
  • 150 g medaus.

Riešutus paskrudinti 220° C temperatūros orkaitėje, kol pradės ruduoti (patingėjau, gal ir negerai padariau, gal ir nukentėjo skonis, bet šito nežinau :) bandysiu kitą kartą netingėti). Atvėsinti. Pasmulkinti. Sumaišyti su cukatomis ir prieskoniais. Cukraus pudrą, vandenį ir medų kaitinti, kol medus ištirps ir pradės kilti burbuliukai. Įmaišyti į riešutų mišinį. Berti miltus ir viską gerai išmaišyti.

Krėsti į kepimo popieriumi išklotą formą (manoji 21 cm skersmens) ir kepti 30 min. 190° C temperatūros orkaitėje. Ataušinti, pabarstyti cukraus pudra. Sandariai suvyniojus į kepimo popierių ar foliją (aš dar maistine plėvele apvynioju) pabrandinti bent porą savaičių. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2010-12-20

Apelsinų cukatos sirupe

PRIEŠISTORĖ

Artėja Kalėdos. O kaipgi jos be pyragų… Nemažai kalėdinių saldžių kepinių receptų “reikalauja” cukatų (paprastai taip vadinamos citrusinių vaisių žievelės, virtos cukraus sirupe ir po to sudžiovintos bei apvoliotos cukruje). Va susiruošiau kepti Forelles populiarųjį kalėdinį medaus ir riešutų pyragą, bet tai kur tų cukatų “parauti” (džiovintais vaisias visai nesinorėjo keisti - juk skonis bus jau ne tas…). Bent jau man jų sunku rasti parduotuvėse. Tiesą pasakius, niekad ir nėra tekę “užmatyti”. Būna džiovintų greipfrutų, bet ar jų žievelė, ar kas ten - per cukrų sunku nusakyti. Jei nežinočiau iš anksto, turbūt ir neatspėčiau, kad greipfrutas. Dar būna džiovintų kinkanų, bet jie su sėklytėm, kas man nepatinka… Sako, būna cukatų pirkti ir sirupe, bet nesu mačius. Tai ko gi nepasigaminus jų namie? Nereikia čia gi jokios laboratorijos - šiek tiek kantrybės ir yra rezultatas. O ir kaip rankų darbo dovana tinka, kas dabar labai populiaru. Taigi prisiskaičiau apie cukatų gamybą angliškai čia bei lietuviškai knygoje “Gardžios dovanos” ir pasigaminau, kaip buvo patogiau.

RECEPTAS

  • 4 apelsinai;
  • 1 st. vandens;
  • 1¼ st. cukraus;
  • 4 š. cukraus sirupo (galima keisti cukrumi, jei išvirtos cukatos netraukiamos iš sirupo džiovinti; džiovinant sirupas neleidžia susidaryti cukraus kristalams; rekomenduojamas kukurūzų, bet galima imti ir dažniau parduotuvėse randamą auksaspalvį, kurį ir naudojau, nors cukatas ir palikau sirupe).

Apelsinus gerai nuplauti. Nulupti. Kuo kruopščiau peiliu pašalinti žievelių vidinę baltąją dalį, supjaustyti 5 mm storio juostelėmis (ar kokia tik forma patinka, bet pailgos juostelės patogios, jei ruošiamasi žievelių džiovinimui). Užpilti vandeniu ir pamirkyti porą parų vis pakeičiant vandenį. Jei nėra laiko, užpilti žieveles verdančiu pasūdytu vandeniu, užvirinti, nupilti į rėtį, žieveles vėl suversti į puodą, užpilti paprastu vandeniu, užvirinti, nupilti ir taip dar kokius tris kartus su nesūdytu vandeniu (pamirkius porą parų, užtenka karto su sūdytu vandeniu ir karto su paprastu). Vandenį su cukrumi ir cukraus sirupu pavirinti, kol cukrus ištirps, suversti žieveles ir virti ant silpnos ugnies 30-40 min., kol jos pradės skaidrėti. Supilti į paruoštą stiklainį ir laukti progos sunaudoti :) Skanaus!

P. S. Jei gaminti cukatas ne sirupe, tai išvirusias reikėtų palaikyti sirupe parą, tada vėl pakaitinti šiek tiek, nupilti, gerai nuvarvinti ir paskleisti ant grotelių ar kokio rėčio džiūti (per porą dienų turėtų išdžiūti). Po to apvolioti cukruje ar cukraus pudroje ir laikyti sausai iki sunaudojimo.

REZULTATAS

Rodyk draugams

2010-12-11

Japoniškas aguonų ir obuolių pyragas

Tema: Kalėdos, PyragaiJūratė @ 00:04

PRIEŠISTORĖ

Tai vienas iš populiariausių pyragų, siūlomų, giriamų, komentuojamų, aptariamų SM forume Kalėdoms (turbūt dėl to, kad su aguonomis :)). Pernai buvo apėmusi kažkokia manija kalėdinių receptų paieškai nuo pat spalio pabaigos. Perskaičiau visą SM ta tema (išprotėjimas… akių išvarvėjimas…), prisisaugojau, prisiplanavau milijoną patiekalų, bet matyt, perdegiau. Visas gaminimas prasidėjo ir užsibaigė stebuklinguoju džiovintų vaisių pyragu. Šiemet kalėdinė dvasia apėmė jau normaliu laiku - gruodžio pradžioje - gal nebus kada perdegti :) Tad skubu grįžti, nuo ko pradėjau - japoniškasis… Labai mėgstu aguonas. Man Kūčios nebūtų Kūčiomis, jei nebūtų ant stalo aguonų pieno (su kūčiukais, aišku) ir Kalėdų rytas būtų niūrus, jei nuo vakar nebūtų nors kiek likę šio gėrio su ant dugno nusėdusiomis saldžiomis aguonomis, kurias dabar galima laisvai kabinti šaukštais… Šis pyragas labai tinka apsidraudimui, kad nenutiktų tokia “nelaimė”, kad nekankintų aguonų trūkumas per Kalėdas :) Bet kodėl japoniškas? Koks skirtumas… Svarbu, kad labai skanus. Sakau, bent papuošiu kokiu japonišku hieroglifu (gi nesunku google vertėju naudotis), reiškiančiu pasveikinimą ar palinkėjimą - gi ten kaip kringeliukas, taip ištisas sakinys… Mhm… Kur jau ne… Ta proga - ištraukėlė iš trumpų japonų kalbos pamokėlių (o gal kam kada pravers… bent jau mano akiratis šventiškai prasiplėtė :)):

“Artėja Naujieji Metai, tad išmokime pasveikinti kitus japoniškai. Naujųjų Metų dieną visi vieni kitiems sako あけまして おめでとう ございます (akemashite omedetou gozaimasu, pažodžiui „sveikinu su nauja pradžia (aušra, šviesos atėjimu, naujumu ir pan.)”. Nors geri pažįstami paprastai nenaudoja paskutinio žodžio ございます. Be to, ši frazė sakoma tik po Naujųjų Metų. Už sveikinimą galima padėkoti tiesiog pasakant ども ありがとう (ございます) (domo arigatou (gozaimasu), „labai ačiū”) ir dar pridėti ことし も よろしく おねがいします (kotoshi mo yoroshiku onegaishimasu, „šiais metais taip pat likime draugais”).

RECEPTAS (Čia pateikta pusė normos, nei kad rašyta SM, nes buvo prikomentuota, kad gaunasi tikrai nemažas pyragas - kalėdinių apimčių. Kepiau 21 cm formoje ir gavosi pats tas - nei žemas, nei aukštas, pabandymui užteko sočiai.)

150 g aguonų;

300 g obuolių (dėjau obuolienę ir dvigubai mažiau cukraus bei dvigubai daugiau manų kruopų);

125 g margarino (ėmiau sviestą);

100 g cukraus;

4 kiaušiniai;

4 a. š. manų kruopų (kai kas deda manų košės, bet aš nesiterliojau - vis tiek bekepant išbrinksta ir viskas ten su jomis gaunasi gerai);

¾ a. š. kepimo miltelių (nelabai jie man čia lyg reikalingi, bet įdėjau dėl visa ko);

½ apelsino nutarkuotos žievelės (nebūtina; įkomponavau, nes po ranka pasitaikė ir irgi į temą Kalėdoms :));

saujelė razinų (nebūtina, jei nepatinka, bet man labai tinka).

Viršui (čia pateiktas mano variantas; galima naudoti tik tirpintą šokoladą ar su trupučiu grietinėlės, pieno):

50 g juodojo šokolado;

šliūksnis riebios grietinėlės;

šliūksnis airiško kremo likerio;

perlinio cukraus (nebūtina; gražu, bet girgžda tarp dantų :)).

Aguonas nuplikyti verdančiu vandeniu (po to vandens perteklių atsargiai nupilti) ir porą kartų permalti mėsmale (ar blenderiu, ar kokteiliniu mikseriu). Obuolius sutarkuoti burokine tarka, sumaišyti su maltomis aguonomis. Kambario temperatūros margariną (ar sviestą) išsukti su cukrumi. Po vieną dėti kiaušinio trynius ir vis gerai išsukti. Pilti aguonų ir obuolių masę, manus, kepimo miltelius, įtarkuoti apelsino žievelę, berti nuplikytas razinas. Gerai viską išmaišyti. Baltymus išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į tešlą. Kepimo skardą ištepti riebalais ar iškloti kepimo popieriumi, pilti tešlą ir kepti apie 50 min. iki 180° C temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Viršui dubenį su sulaužytu šokoladu, grietinėle ir likeriu statyti ant puodo su verdančiu vandeniu (dugnas nesiekia vandens) ir maišyti, kol šokoladas ištirps. Pravėsusį pyragą aplieti šokoladu ir palikti ramybėje, kol viskas atvės. Tada kišti į šaldytuvą bent 3 val. ar nakčiai. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2009-10-30

Kalėdinis džiovintų vaisių pyragas

Tema: Kalėdos, PyragaiJūratė @ 19:21

PRIEŠISTORĖ

Niekas nieko blogo nepagalvokit - man su galva tikrai nieko keisto nenutiko, bet dar nepraėjus Helouvynui su visais šventais ir mirusiais bei Vėlinėm imu laukti Kalėdų (kaip kas iš proto kraustosi)… Nes taip reikia! Nes suradau labai masinantį receptą! :) Tiesą sakant, dar pernai jį aptikau su ilgom diskusijom SuperMamos forume, o gal ir senajame Vilmos bloge, bet matyt, jau buvo po laiko, nes stebuklas/keistenybė (kaipgi Kalėdos be stebuklų…) yra tame, kad iškeptas pyragas turi brandintis mažų mažiausiai 2 savaites, o geriausia - 2 mėnesius (ir tikrai nesupelyja, nesupūva, nesurūgsta ir nesudžiūva - 100 % visi taip tvirtino, kas bandė). O šiemet kažkaip keistai stebuklingai pačiu laiku vėl iš interneto platybių šis pyrago receptas man po akim pasimakalavo, tik dabar jau naujajame Vilmos bloge (nors ten jis patalpintas irgi dar pernai). Jei ne ilgos diskusijos su teigiamais atsiliepimais, tai kažin ar būčiau susigundžiusi, bet dabar tiek išliaupsintas, tiek džiaugsmo ir pasitenkinimo visiems atnešęs… Reikia bandyti. Tikras pasitikėjimo ir kantrybės ugdymas, nes skonį pakomentuoti galėsiu tik po poros mėnesių :) Kvapas jau ir dabar superinis, bet užkišau į gilų kampą, tai gal kaip nors… Kepiau pirmą kartą, tai dėl visa ko - iš pusės, nes receptėlio apimtys tai tikrai kalėdinės - matyt, visą giminę ir draugus apvaišinti numatytas :) Originalų receptą su visom padrąsinančiom diskusijom ir komentarais rasite mano pateiktose nuorodose, o čia pateikiu savo versiją. Ilgo, malonaus, kantraus ir jaukaus Kalėdų laukimo…

RECEPTAS

  • 225 g sviesto (pvz., vienas 180 g pakelis ir dar 1/4 kito tokio; nors yra kas darė ir su margarinu - vis tiek skanu);
  • 200 g rudojo cukraus (yra kas darė ir su paprastu baltu - irgi vis tiek skanu, tik gal tada jo reiktų kiek mažiau);
  • 5 maži kiaušiniai (arba 4 dideli);
  • 2 stiklinės miltų;
  • 1/2 a. š. kepimo miltelių;
  • 1 a. š. cinamono (nebūtinai);
  • 1 citrinos nutarkuota žievelė ir sultys;
  • 1 apelsino nutarkuota žievelė ir sultys;
  • apie 1.2 kg įvairių džiovintų vaisių ir uogų (dėjau razinas, slyvas, abrikosus, kriaušes, vyšnias ir datules; puikiai tiktų ir figos, persikai, spanguolės, braškės, kokteilinės vyšnios, svarainiai, cukatos, kinkanai, gal ir bananai, tik ne tie traškūs, o “cieli”, ne iki galo sudžiovinti, tamsūs - žodžiu, reikia ieškoti savo mylimo derinio; sako, kad nelabai tinka cukruoti džiovinti vaisiai tokie, kaip ananasai, papajos, melionai ir pan. (nors kai kam kaip tik labai patiko, o slyvos - nelabai), nes jie sausoki, o pyragui bręstant, vaisiai turi išskirti sultis, kad jis taptų drėgnas);
  • apie 100-150 g riešutų (dėjau migdolus; kai kam buvo poreikis daugiau riešutų - padaugina net iki trečdalio bendro vaisių ir riešutų svorio; galima ir išvis jų nedėti - esmė džiovintuose vaisiuose);
  • (kai kas vaisius net kelias dienas pamirko brendyje ar rome prieš kepant arba iškeptą pyragą reguliariai (kas 1-2 savaites) sulaistinėja minėtu alkoholiu, bet tai tikrai nėra būtina; be to, vaikai, nėštukės, maitinančios mamos ir šiaip su alkoholiu “nekontaktuojantys” žmonės labai turbūt nusimintų… nors galima vieną pusę bandyt laistyt, o kitos - ne :)).

Džiovintus vaisius ir uogas nuplikyti verdančiu vandeniu ir leisti nuvarvėti, gerai nusausinti (nors tai gali padidinti pelėjimo tikimybę… Tai jei nebijote neplautų džiovintų vaisių blogybės, geriau šitą etapą dėl visa ko praleisti). Vaisius ir riešutus pasmulkinti.

Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi. Po vieną mušti kiaušinius ir vis sukti sukti ar plakti su mikseriu. Supilti citrinos ir apelsino sultis, nutarkuotas žieveles. Suberti kartu sumaišytus miltus, kepimo miltelius ir cinamoną. Viską gerai išmaišyti. Berti smulkintus vaisius ir riešutus bei vėl gerai išmaišyti.

Orkaitę įkaitinti iki 140-160° C temperatūros. Kepimo skardą (naudojau apvalią 21 cm skersmens ir 6 cm aukščio formą su nuimamais kraštais, tai tešla visa tilpo, buvo iki pat pat viršaus, bet kepant neišlipo), ištepti riebalais ir iškloti kepimo popieriumi (nors man tas “ištepti riebalais” nelabai patiko, nes tie riebalai kepant tirpo, lašėjo pro dugną, orkaitė rūko, bet vis tiek pyragas iškepė; tai kitą kartą arba netepsiu tų riebalų - užteks ir kepimo popieriaus, arba imsiu skardą be nuimamų šonų), supilti tešlą ir kepti apie 2 val. (aš kepiau 1.5 val., po to orkaitę išjungiau ir palikau ten pyragą per naktį - gal užteko ir tiek, nes norma tai dvigubai mažesnė…). Jei viršus smarkiai ruduoja, nuleisti pyragą kiek žemiau ir pridengti folija.

Iškepus leisti visiškai ataušti, tada sandariai suvynioti į foliją, dėti į maišelį ir 2 mėnesius (mažiausiai 2 savaites) brandinti tolimame, niekam nepasiekiamame, neužmatomame kampe (tikrai nereikia kišti į šaldytuvą). O sulaukus Kalėdų, skleisti šilumą ir džiaugsmą :) Skanaus :)

REZULTATAS

Rodyk draugams

„WordPress“ variklis. WPMU Theme pack by WPMU-DEV.