BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nekenčiu virtuvės

2013-02-07

Saldainiai “Ferrero Rocher”

PRIEŠISTORĖ

Aš net gerai neatsimenu, ar išvis esu valgius tikruosius “Ferrero Rocher” (tikriausiai esu, bet turbūt jau labai seniai). Jei reiktų rinktis, ką pirkti - “Raffaello” ar “Ferrero Rocher”, tai pirmieji laimėtų, bet Sonatinos bloge rastas receptas tikrai super (kaip ir visi kiti) ir negalėčiau pasakyti, kad naminiai “Ferrero Rocher” nusileistų naminiams “Raffaello”. Labai labai verti dėmesio, jei patinka šokoladas ir lazdyno riešutai :)

RECEPTAS (man gavosi 26 saldainiukai)

  • 150 g lazdyno riešutų;
  • 100 g riešutinių vaflių (pvz., “Klasika”);
  • 200 g riešutinio šokoladinio kremo (pvz., “Nutella”);
  • 150 g šokolado (man vis tiek labiau pieniškas prie širdies, tai tokį ir naudojau);
  • 1 v. š. bekvapio aliejaus.

Lazdyno riešutus pakepinti orkaitėje (180° C ~10 min.) ar keptuvėje. Pašalinti luobeles (supilu ant virtuvinio rankšluosčio, užlankstau kraštus, kad riešutai nepabėgtų, ir gerai patrinu, “paminkau”, kad riešutai trindamiesi vieni į kitus nutrintų luobeles). Apie 30 riešutėlių pasilikti sveikų, o likusius stambiai sukapoti (dalį labai trumpai maliau kavamale).

Vaflius susmulkinti (sutrupinau tiesiog pirštais) ir sumaišyti su kapotais riešutais bei šokoladiniu kremu. Formuoti rutuliukus (vos drėgnomis rankomis, paspaudžiant, kantriai - sudėtingiausia dalis), nepamiršti kiekviename paslėpti po riešutėlį. Dėti į šaldytuvą, kad atšaltų ir sutvirtėtų.

Šokoladą (naudojau daugiau, nes spėjau, kad tokio kiekio bus mažoka visiems rutuliukams gerai apvolioti; o kas liko, uždrabsčiau ant karamelinių riešutinių kvadratėlių) su šauktu aliejaus ištirpinti garų vonelėje. Dviejų šakučių pagalba kiekvieną rutuliuką apvolioti jame. Saldainius guldyti ant kepimo popieriaus ir palikti sustingti šaldytuve. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2013-01-04

Saldainiai (beveik) “Raffaello”

PRIEŠISTORĖ

Vien dėl šitų saldainių galiu Naujuosius metus “užskaityti” :) (ačiū Aurutei, nu ir Vitalijai už visa kita :)). Tik dar reikia sugalvoti, kaip čia inkorporavus vaflius… Tikrai labai panašūs į originaliuosius, kurie, kaip žinia, leidžia/priverčia pamiršti saiką… :) Tik jeigu norisi garantijos, kad ant vaišių stalo saldainiukai neišplerptų, rekomenduojam porą šaukštelių želatinos.

RECEPTAS (~ 25 saldainiukai)

  • 100 g sviesto;
  • ½ skardinės (~200 g) saldaus kondensuoto pieno;
  • 1½ v. š. medaus (nebūtina);
  • 100 g maskarponės sūrio (kambario temperatūros);
  • 1 a. š. želatinos (nebūtina, bet tvirtesni man patinka labiau) + vandens brinkinimui;
  • 100 g kokoso drožlių;
  • 25 g migdolų.

Sviestą, kondensuotą pieną ir medų kaitinti iki vientisos masės (rekomenduoja ant garų vonelės, bet aš kaitinau tiesiai ant nedidelės ugnies). Leisti pravėsti. Tada gerai įmaišyti maskarponės sūrį.

Želatiną išbrinkinti ir pakaitinti, kad visiškai ištirptų. Įmaišyti į masę. Ten pat berti dalį kokoso drožlių, dalį pasilikti apvoliojimui. Statyti į šaldytuvą kelioms valandoms, kad apstingtų.

Migdolus užpilti verdačiu vandeniu, nupilti. Tada perlieti šaltu vandeniu. Luobeles nulupti. Kelias minutes pakepinti keptuvėje ar orkaitėje, atvėsinti.

Iš atšaldytos masės formuoti rutuliukus, į vidų įspausti migdolą, apvolioti kokoso drožlėse ir dar palaikyti šaldytuve susistovėjimui. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-12-18

Moliūgų cukatos

Tema: SaldainiaiJūratė @ 23:14

PRIEŠISTORĖ

Kai jau gilų rudenį visaip kaip atsivalgėm moliūgų ir cukinijų visokiom formom, bet dar pora (ačiū Kristinai :)) prapjautų gražuolių vis tiek viltingai žiūrėjo tiesiai į akis, prisiminiau, kad esu kažkur skaičiusi apie moliūgų cukatas-saldainiukus. Išsirinkau pirmą pasitaikiusį receptą ir ėmiausi sėkmingo moliūginių galutinio naikinimo :) Tik va su džiovinimu tai kankinausi… Prisiskaičiau komentarų (ir prisižiūrėjau gražių foto) Mažoj virtuvėj, kad geriau pjaustyti didesniais gabalais (pjausčiau 3×3 cm maždaug), kad džiovinti žemesnėj temperatūroj (60° C) ir dar su pravirom durelėm (kad drėgmė greičiau išeiti kur turėtų), tai džiovinimo procesas užsitęsė… tris dienas. Pradėjau nuo 4 valandų prie 60° C, tada dar dvi - 100° C. Kitą dieną dar porą ar trejetą - prie 100° C ir vis tiek nebuvau patenkinta rezultatu - gabaliukai man atrodė dar per drėgni. Po trečios dienos dar kelių valandų 100° C su atviromis durelėmis procesą baigiau :) (Mano nuostabai, sąskaita už elektrą nebuvo smarkiai didesnė :)). Kitą kartą pjaustyčiau mažesniais gabaliukais arba išvis - plonomis juostelėmis (kelis buvau pabandžius - visai patiko tokie “sliekai”) ir iškart pradėčiau nuo 100° C. Spėju, kad kalta patalpų drėgmė. Dalis užslėptųjų išsilaikė kuo puikiausiai 1 mėnesį. Tikiu, kad gali ir ilgiau, bet jie per skanūs tiek ilgai kentėti :)

RECEPTAS (gaunasi pora gerų saujų)

  • 2 kg moliūgo ar cukinijos (naudojau ir tuos, ir tuos, tai kadangi virė kartu, išdžiovinus atskirti pagal skonį kas kur - neišeina);
  • 300 g cukraus;
  • 1 a. š. citrinų rūgštelės (arba citrinos sulčių - rūgštumą reiktų reguliuoti ragaujant);
  • prieskonių (vanilinio cukraus, citrinos ar apelsino žievelės, gal net cinamono, jei patinka);
  • cukraus pudros apvoliojimui (nors ji vis tiek man susigėrė, kad ir laikiau cukatas sandariame inde).

Moliūgus supjaustyti ne per mažiausiais gabaliukais (maždaug 2×3 cm), užpilti cukrumi ir palaikyti per naktį (12 val.). Susidariusias sultis nupilti ir kartu su citrinos rūgštele ar sultimis užvirti, vėl pilti ant moliūgų ir dar 12 val. palaikyti. Tada viską kartu su prieskoniais pavirti, kol moliūgas suminkštės, bet neišteš (apie 7-10 min. nuo užvirimo). Sirupą nupilti (tik neišpilti - skanu, pridėjus dar kokių uogų, pasidaryti gėrimuko), gabaliukus gerai nuvarvinti, paskleisti per dvi kepimo popieriumi išklotas skardas ir vis pavartant džiovinti džiovinti džiovinti kelias valandas 100° C temperatūros orkaitėje su pravirom durelėm. Išdžiūvus galima apvolioti cukraus pudroje. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-11-26

Florentinai natūraliai ir Florentinai greitai

PRIEŠISTORĖ

Ojeij ojeij, kaip aš juos dievinu. Ojeij ojeij, kokie jie parduotuvėje brangūs… Ot imam ir pasigaminam patys namie! Su kiekvienam skaniausiais priedais: migdolų plokštelėm/drožlėm ar kitais pačiais pačiausiais mėgstamiausiais kapotais riešutais, saulėgrąžom, sezamo sėklom, linų sėmenim, moliūgų sėklom, cukatom, razinom, džiovintom spanguolėm ar vyšniom, įvairiausiais smulkintais kitais džiovintais vaisiais ar uogom, gal net šiek tiek avižinių dribsnių. Jei naudojamos tik saulėgrąžos ar tik sezamo sėklos, tai gaunasi taip vadinami kazinakai/kozinakai.

Prisipažinsiu - pirmiausia išbandžiau greitąjį ir, kaip kai kas vadina, “sintetinį/cheminį” variantą su milteliais iš Delonos (sudėtis: cukrus, gliukozės sirupas, augaliniai riebalai, laktozė, emulsikliai - kas baisiausiai ir neaiškiausiai skamba, druska). Tikrai labai skanu! Ir greita! Sumakaluoji, išdėlioji į keksiukų popierukus ar tiesiog ant gero kepimo popieriaus, 6 min. pakepi orkaitėje ir prašom. Arba 1 min. (± kelios sekundės) mikrobangėje - išvis kosminis greitis. Bet bet bet… Smagiau, kai tiksliai žinai, ką sudedi (o ne mistinius miltelius), ir gauni tai, ko nori :) Pirmas pabandytas receptas. Mano didžiai nuostabai viskas pavyko ir tikrai nenuvylė. Kaip ir visur, dar siūlo florentinus nudrabstyti ar apačią ištepti tirpintu šokoladu, bet man jie patys jau tokie turtingi skanumu, kad šokoladas jau nebereikalingas.

Florentinai natūraliai

RECEPTAS (apie 20 florentinų)

  • 25 g sviesto;
  • 75 g cukraus;
  • 10 g miltų;
  • 65 ml riebios (35-36% riebumo) grietinėlės;
  • 200 g riešutų, sėklų, džiovintų vaisių, uogų mišinio (naudojau 100 g migdolų plokštelių ir dar 100 g mišinio iš apelsinų cukatų, saulėgrąžų ir baltųjų bei juodųjų sezamų).

Sviestą, supjaustytą į kelis gabaliukus, cukrų ir miltus maišant kaitinti ant labai silpnos ugnies nedideliame puodelyje storu dugnu, kol gausis gan vientisa košelė. Tada po šaukštą pilti grietinėlę ir vis gerai maišyti maišyti maišyti. Suberti visas likusias gėrybes ir dar minutėlę pakaitinti maišant. Nukelti nuo ugnies ir leisti šiek tiek atvėsti.

Kepimo skardą iškloti geru, kokybišku kepimo popieriumi (kad nereiktų po to vargti krapštant nuo florentinų; galima naudoti ir keksiukų popieriukus - gal kiek mažiau vargo formuojant). Paliekant tarp florentinų vietos (maždaug po 2,5 cm) po šaukštą krauti masės ir paplojant suformuoti apskritus blyniukus (nors galima kepti ir vieną didelį florentiną ir po to ataušusį sulaužyti ar supjaustyti) ir kepti 190° C karščio orkaitėje apie 12-15 min. (labai stebėti, nes gali įvykti staigus pramiegojimas). Ištraukus pravėsinti 2-3 min. ir galutinai atvėsinti ant grotelių (galima ir su visu popieriumi - kuo puikiausiai ataušę nusilupa). Laikyti uždarame inde, kad negautų drėgmės. Skanaus!

REZULTATAS

Florentinai greitai

RECEPTAS (apie 35 florentinus)

200-400 g riešutų, sėklų, džiovintų vaisių, uogų mišinio (tūrio turi būti šiek tiek daugiau nei miltelių; manuosius 250 g didesnę dalį sudarė migdolų plokštės ir dar ėmiau apelsinų cukatų, saulėgrąžų ir baltųjų bei juodųjų sezamų);

250 g miltelių florentinams CRUSTEX.

Skanėstų mišinį sumaišyti su CRUSTEX milteliais. Po šaukštą dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ar į keksiukų popierėlius (arba paskleisti į vieną didelį plokščią florentiną ir iškepus supjaustyti į norimas formas). Kepti 210° C temperatūros orkaitėje 6 min. (arba mikrobangėje apie 1 min., išdėliojus tik pagal lėkštės kraštą, nes skirtingai kepa viduryje ir krašte; žodžiu, reiktų bandyti po kelis, kad “prisijaukinti” savąją mikrobangų krosnelę). Iškepus ataušinti ant grotelių ir tada nuimti nuo popieriaus. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-03-22

Migdolais įdarytos datulės šokolade

PRIEŠISTORĖ

Labai superinis receptukas gardžiai dovanai į mielos draugės Vitalijos dovanų dėžę. Aptikau Tinginiai irgi verda… bloge ir likau tuo laaabai patenkinta. Pabandžiau kelis migdolus sugrūsti į džiovintus abrikosus - irgi labai skanu, tik sunkiau riešutas talpinasi (bet kantriems - dangus). Iš pateikto šokolado kiekio man dar liko jo apmaliavoti maždaug 15-kai įvairių džiovintų vaisiukų be riešutų (slyvų, abrikosų, datulių) - irgi žiauriai skanu. Ir gan paprasta.

RECEPTAS

  • 40 (didesnių) migdolų;
  • 40 (mažesnių) džiovintų datulių;
  • 200 g pieniško šokolado (naudojau “Sonatą” - gal kas ir peikia (nesuprantu kodėl…), bet man labai patinka: pigus, skanus, gerai lydosi, gerai stingsta, gražiai atrodo sustingęs).

Migdolus kelias minutes pamaišant pakepinti keptuvėje. Ataušinti. Jais įdaryti datules. Šokoladą ištirpinti ant vandens vonelės (aš dėl visa ko virš garų ir palikau išjungus ugnį, kad greit nestingtų). Įdarytas datules gerai pamirkyti, pavolioti tirpintame šokolade ir dviejų šakučių pagalba, nuvarvinus šokolado perteklių, dėti ant folijos ar kepimo popieriaus ir į šaldytuvą valandai kitai, kol sustings. Skanaus!

P. S. Galima dėl grožio viršų “nudrabstyti” tirpintu baltu šokoladu (”Princas” man lydėsi prastai, o “Milką” patiko).

REZULTATAS

Rodyk draugams

Džiovintų vaisių saldainiukai

PRIEŠISTORĖ

Saldainiai - į dovanų dėžę mano mielai draugei Vitalijai garbingo jubiliejaus proga. Ne per seniausiai pas kitą mielą draugę buvau pavaišinta šiais skaniais rutuliukais, kurie iškart įsimontavo į potencialių gardžių dovanų sąrašiuką. Kaip tik buvo proga išbandyti pasigaminti ir pačiai. Labai paprasta, bet laaabai skanu. Čia nusižiūrėjusi dar įkroviau porą šaukštelių bičių duonelės, kad visai sveikuoliški būtų saldainiai :)

RECEPTAS (apie 20 nedidelių rutuliukų)

  • ½ kg įvairių džiovintų vaisių (dėjau abrikosus, slyvas, datules ir razinas; tiktų dar ir persikai, vyšnios, spanguolės, cukatos, svarainiai, tik gal kriaušės ir figos nelabai dėl smulkių kietų sėklyčių/grūdelių);
  • 2 a. š. bičių duonelės (arba medaus, nors tikrai nebūtinai);
  • po porą gerų šaukštų kokoso drožlių, sezamo sėklų, skrudintų kapotų žemės riešutų (ar kokių kitokių mėgstamų; dar galima skrudintų (arba ne) saulėgrąžų į vidų įmaišyti; galima į vidų įmaišyti vienus, o volioti kituose “pabarstukuose” - fantazijai ribų nėra).

Džiovintus vaisius užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti minutę kitą ir nupilti, nuvarvinti. Kartu su bičių duonele sumalti mėsmale. Drėgnomis rankomis (nors man ir sausomis gerai sekėsi) formuoti nedidelius rutuliukus ir apvolioti vienus kokoso drožlėse, kitus - sezamo sėklose, trečius - kapotuose žemės riešutuose. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2011-01-08

Karameliniai triufeliai

PRIEŠISTORĖ

Nors šventės jau praėjo (bus dar tų švenčių… treniruotis niekad nevėlu), bet toliau tęsiu dar pernai, t. y. jau užpernai neįgyvendintų šventinių receptų įgyvendinimą :) Aptikau Niam niammm bloge, o netrukus ir Saulėtoje virtuvėje. Kartais tikrai malonu mažyčiu gabalėliu skaniai apsisaldinti sau gyvenimą.

RECEPTAS (beveik 40 triufeliukų)

75 g sviesto;

50 g (½ plytelės) pieniško šokolado;

200 g (½ skardinės) karamelizuoto kondensuoto pieno (skaniau porą valandų virti patiems, bet iš bėdos tiks ir “Rududu”);

1 š. pieno (nieko neatsitiks, jei ir pamiršit);

1 š. romo (ar brendžio, ar konjako, ar dar kokio “skanaus” alkoholio, bet tikrai nebūtina);

180 g sausainių (pvz., 1 pakelis “Selgos”);

50 g lazdyno riešutų.

Apvoliojimui:

2 š. cukraus pudros;

1 š. cinamono.

Sviestą, šokoladą, karamelizuotą kondensuotą pieną ir pieną kaitinti iki vienalytės masės, paskaninti romu. Sausainius sutrupinti kuo smulkiau (kočėlu, kombainu, blenderiu, kokteiliniu mikseriu) ir suberti į karamelinę masę. Viską gerai išmaišyti ir pastatyti į šaldytuvą 1-1.5 val. sustingti.

Riešutus kelias minutes vis pamaišant apkepinti keptuvėje (galima ir orkaitėje), kad atšokinėtų odelės. Atvėsinti ir pirštais trinant pašalinti odeles (nieko baisaus, jei 100% ir nepasišalins).

Gerokai apstingusią masę kabinti šaukšteliu, į vidų įspausti po riešutą ir delnais formuoti rutuliuką, kurį apvolioti cukraus pudros ir cinamono mišinyje. Per daug nedelsiant, triufeliukus “deportuoti” į šaldytuvą gerai sustingti. Skanaus!

REZULTATAS

Rodyk draugams

2010-02-28

Juodojo šokolado triufeliai su romu ir lazdyno riešutais

PRIEŠISTORĖ

Šiaip triufelius parduotuvėje pirkčiau, tik jei nebūtų jokių kitokių saldainių. Bet namuose pasidaryti užsigeidžiau dar prieš Kalėdas. Bet jos kosminiu greičiu taip ir prabėgo. Tada artėjo šv. Valentino diena, vėl man tie triufeliai galvoje… Bet ir Valentinas praėjo be jų. O po to pagalvojau, kad mums su brangiuoju gi kasdien Valentinas! Tai vat paskutinio žiemos savaitgalio proga geram pusdieniui apsigyvenau virtuvėje ir be kugelio bei ilgai eilėje stovėjusių vaisinių tartalečių sulipdžiau ir šiuos triufeliukus. Internete prisiskaičiau begalę receptų ir galiausiai gaminau iš to, ką turėjau :) Mmm… Labai skanu, bet vis tiek aš jų daugiau dviejų negalių suvalgyti - labai jau apsąla širdis nuo to žiauriai šokoladinio gardėsio, bet brangusis tikrai “nebrokija”, ilgam šaldytuve neužsistovės…

RECEPTAS (apie 20 triufeliukų)

200 g juodojo šokolado (70% kakavos);

100 g (1/2 mažo indelio) riebios grietinėlės (30-35%);

2 š. romo (iš bėdos galima keisti keliais lašais romo esencijos arba brendžiu, viskiu, arba visai nieko nedėti, bet pusė žavesio neliks);

100 g lazdyno riešutų (kepintų, be luobelės; galima keisti migdolais ar dar kokiais kitais mėgiamais);

2 š. šokoladinės kakavos;

2 š. cukraus (nebūtina).

Šokoladą peiliu susmulkinti (ar sutarkuoti) į drožles. Grietinėlę pakaitinti beveik iki virimo, nukaisti, suberti šokoladą ir išmaišyti, kad šis ištirptų. Pilti romą ir vėl išmaišyti. Ataušinti ir pastatyti į šaldytuvą kokioms 3-4 val., kad sustingtų.

Iš to 100 g riešutų kokią saujelę (apie 20 vnt.) atsidėti patalpinimui į triufelių vidų. Likusius riešutus sumalti (arba smulkiai sukapoti) su cukrumi (jei naudosite). Po to sumaišyti su kakava.

Šaukšteliu kabinti šokoladinę masę, dėti lazdyno riešutą ir rankomis formuoti triufeliuką (tas neturi užtrukti ilgai, nes šokoladas labai greit tirpsta). Po to jį gerai apvolioti riešutų ir kakavos trupiniuose, ir tupdyti į popieriuką. Dar palaikyti šiek tiek šaldytuve, kad apstingtų (ir šiaip laikyti šaldytuve patartina). Skanaus!

P. S. Apvolioti galima tiesiog kakavoje, jei riešutai “ne prie širdies”.

REZULTATAS

Rodyk draugams

„WordPress“ variklis. WPMU Theme pack by WPMU-DEV.